Verslininkas: yra sunku
Restoranas ir viešbutis „Pušynė“ Birštone šeimos įkurtas dar 2016-aisiais, tačiau per šiuos metus, kaip pasakojo verslininkas, situacija pasikeitė.
„Dabar esame tokioje situacijoje – nei parduoti, nei laikyti tą verslą. Parduoti galėčiau, bet gaila, nes pats viską kūriau. Patys buvome ir dizaineriai, ir darbų vykdytojai. Tikrai daug jėgų ten įdėta, todėl parduoti gaila. O vaikai irgi nenori perimti“, – komentavo A. Kavaliauskas.
Pasiteiravus, kodėl apskritai svarstoma apie pardavimą, verslininkas patikino, kad viena iš priežasčių yra dideli mokesčiai. Bet jų yra ir daugiau.
„Labai daug dalykų susideda: pridėtinės vertės mokestis (PVM), dideli atlyginimai, nėra kam dirbti, žmonės negrįžta. Plius mokesčiai. Dabar vėl pakėlė mokesčius už atliekų tvarkymą savivaldybėje. Buvo krizė per COVID-19 pandemiją – irgi pakėlė. Tiesiog yra sunku.
Uždėjo didesnį PVM, pakėlė kitus mokesčius. Sunku kažką planuoti. Aš dažnai būnu užsienyje – Ispanijoje, Italijoje, Vokietijoje. Ten restoranams PVM yra 9, 10 ar 11 procentų.
Žmonės stovi eilėse, kad galėtų pavalgyti. O pas mus – 21 procentas PVM ir lauki, ar šiandien apskritai kas nors ateis. Man tai atrodo absurdas“, – nuomone pasidalijo jis.
Tačiau jis atkreipė dėmesį, kad dėl šios priežasties valstybė daug ką praranda.
„Valstybė irgi daug praranda. Pavyzdžiui, Birštone anksčiau sumokėdavome daugiau kaip tūkstantį eurų vietinės rinkliavos už nakvynes, o dabar sumokame 200–300 eurų. Tai kur čia nauda?“ – komentavo verslų įkūrėjas.
Kodėl Lietuvoje taip brangu?
Jis pritaria, kad žmonėms poilsis Lietuvoje atrodo brangus.
„Nuvažiuokite į Birštoną ir pabandykite rasti vietą apsistoti. Kainos ten vienos didžiausių. Bet pasakysiu ir kitą dalyką. Kai kas nors sako: „Verslininkai plėšikai, ima dideles kainas“, taip kalba žmonės, kurie nėra dirbę versle ir nežino, kaip viskas atrodo iš vidaus.
Pažiūrėkite į maisto žaliavų kainas. Kol produktas atvažiuoja iki tavęs, jis jau tampa labai brangus. O nuo vieno patiekalo uždirbi vieną, du ar daugiausia tris eurus. Jeigu virėja gauna apie 1800 eurų į rankas, tai darbdaviui tai kainuoja apie 3500 eurų. Tai kaip surinkti tuos pinigus po du ar tris eurus nuo kiekvieno patiekalo, kai nėra klientų? Ką tada daryti?
Aš vis sakau: užsienyje kainos dažnai būna didesnės, bet atlyginimai – mažesni. Pavyzdžiui, neseniai buvau Ispanijoje. Kalbėjomės su barmenu. Sakau, nepatogu klausti, kiek uždirbi, bet kai pradedi kalbėti apie verslą, žmonės vieni kitus supranta.
Paklausiau, kokie pas juos atlyginimai. Jis sako: „Barmenas pas mus gauna 1100–1200 eurų.“ O pas mus panašios pozicijos darbuotojui tenka mokėti apie 1400 eurų ar daugiau. Tai matosi skirtumas“, – dėstė verslininkas.
Jeigu būtų daugiau alternatyvių tiekimo kanalų, viskas atrodytų kitaip. O dabar jie diktuoja sąlygas, kokių nori.
Antanas Kavaliauskas
Lietuvoje labai gajus požiūris, kad verslininkai yra plėšikai ir ima per dideles kainas, taip pat sakė A. Kavaliauskas. Tačiau, jo manymu, svarbesnė problema – monopolija, t. y. didieji tinklai.
„Pažiūrėkite ir į žemės ūkį. Lietuvos ūkininkai Europos Sąjungoje nėra palankioje padėtyje. Už produkciją jie gauna mažai. Pieno kainos buvo tiesiog absurdiškos – buvo laikotarpių, kai už litrą pieno mokėta vos apie 11 centų. O tada pažiūrėkite į kainas parduotuvėse“, – pridūrė kalbintas pašnekovas.