Vartojimas vidaus rinkoje sudaro vos 1 %.
„Ukrainiečių sumažėjo – atitinkamai sumažėjo ir vartojimas. Medaus gamintojai visiškai nustojo orientuotis į Ukrainos vartotoją. Viską, ką suvartoja vidaus vartotojas, gali patenkinti vienos srities bitininkai. Visa kita eksportuojama“, – sako ekspertas.
Pagrindine tokios situacijos priežastimi specialistas įvardija visapusišką Rusijos Federacijos invaziją. Mokumo sumažėjimas ir ukrainiečių migracija privertė gamintojus persiorientuoti į eksportą. O ta vidurinioji klasė, kuri buvo vietinio medaus tikslinė auditorija, faktiškai išnyko, pažymi Pankovskis.
„Anksčiau mes kas savaitę į Kijevo parduotuves visoms prekybos tinklų grandinėms tiekiavome apie 10 tonų. Dabar – dvi tonos per mėnesį. Medus nėra pirmojo būtinumo prekė. Tai, ką matote lentynose, – tai nežymiai mažai. Net ne 1 % nuo bendro medaus derliaus“, – konstatuoja asociacijos vadovas.
Jis pabrėžia, kad oficiali statistika apie medų Ukrainoje palieka norėti geresnio. Toliau nei visi bitininkai turi registruotus bitynus, todėl kartais Ukraina eksportui tiekia daugiau medaus, nei oficialiai spėja pagaminti. Todėl bitininkas, kuris augina nedidelį bičių skaičių savo poreikiams ir kartais pavaišina medumi draugus, vargu ar patenka į statistiką.
„Tam tikra dalis parduodama turguose. Tačiau tai yra tokie bitininkai, kuriems bitininkystė nėra profesinė veikla ir kurie turi 10–15 avilių“, – aiškina Pankovskis.
Padėtis su medumi Ukrainoje labai panaši į situaciją dar vienoje galingoje eksporto šakoje, kuri palaipsniui nyksta, – graikinių riešutų gamybos sektoriuje. Vidaus rinkoje trūksta graikinių riešutų vartojimo kultūros – jų praktiškai nėra mažmeninėje prekyboje.
Iš viso Ukraina per pirmąjį šių metų ketvirtį eksportavo 15,5 mln. tonų žemės ūkio produkcijos už 6,3 mlrd. dolerių. Palyginus šiuos rodiklius su praėjusių metų atitinkamais duomenimis, apimtis padidėjo nežymiai (+1,2 %), o pajamos išaugo žymiai daugiau (+8,3 %) – 482 mln. dolerių.