Nepagailėjo net atsparių
Lietuvos verslinių sodų asociacijos „Vaisiai ir uogos“ prezidentė Vitalija Kuliešienė teigia, kad veikiausiai kalta žiema, nes pavasarį tokių šalnų nebuvę.
„Manome, kad įvyko žiemą, kai buvo 30 laipsnių šalčio ir kada žemė vis tiek buvo neįšalus, šaknyse vegetacija vyko, viršus buvo tokiame speige. Tai taip, lyg ir mokslininkai, ir mes taip galvojame, nes šiaip šalnų pavasarį nebuvo.
Kai kurios obelys ir išsprogo, ir žydėjo, ir tiesiog numirė, o kitos visiškai net nesprogo“, – „Delfi“ komentavo V. Kuliešienė.
Pasak jos, neatsilaikė net medžiai, kurie įprastai išgyvena.
„Tos lietuviškos veislės – „Auksis“, „Noris“, „Skaistis“, – kurios jau patikrintos ir tikrai atsparios ir šalčiams, ir visam kam, bet kažkokia gamtos anomalija nutiko šiemet, ir šitaip yra per visą Lietuvą“, – kalbėjo pašnekovė.
Pasak jos, „Auksis“, „Noris“ tiek patikimos, kad laikytos „draudimo kompanija“.
„Jeigu naujos veislės, būdavo, pašąla, dar kažkas, tai šitos visada derėdavo pastoviai, stabiliai. Šiemet – visi medžiai šąla“, – pridūrė V. Kuliešienė.
Pasvalio rajone veikiančios bendrovės „Naradava“ direktorius Džiugas Palionis komentuoja „Delfi“, kad šiuo metu turi 273 ha obelų sodų, kur augina daugiau nei 53 veisles, o sodinių amžius svyruoja nuo vienerių iki penkiasdešimties metų (sodinti 1975 metais).
„Kaip ir kiti versliniai sodai, dėl šių metų vasario mėnesio stichijos netekome didelės dalies sodinių, ypač nukentėjo lietuviškos veislės: „Auksis“, „Skaistis“, „Štaris“, – teigė jis.
Pasak jo, žala, – priklausomai nuo veislių ir iššalusių kvartalų lokacijų, – birželio 1 dieną skaičiuojama 30-50 proc. (lietuviškoms veislėms – 80 proc. ir daugiau), dar didelė dalis vaismedžių vos laikosi.
„O nykimas didėja su kiekviena diena: pavyzdžiui, gausiai žydėję ir prieš savaitę dar žaliavę medžiai šiandien jau be lapų“, – teigė jis.
Dž. Palionis pasidalijo keliomis ūkyje užfiksuotomis drono nuotraukomis, kaip atrodo iššalę medžiai.
V. Kuliešienė komentuoja, kad daugiausia nuostolių yra Biržų, Pasvalio, Panevėžio rajonuose.
„Auksis“ išliko gal tik Alytaus rajone, ir vienas kitas medis kituose, bet šiaip nuostolis didelis – apie 20-30 procentų jau dabar yra skaičiuojami medžiai, kurie visai nesprogsta, kurie išsprogę jau miršta“, – kalba asociacijos prezidentė.
Bulovų ūkis Rokiškio rajone taip pat neišvengė klimato išdaigų.
„Bendrai apie 3 hektarai nušalę – 30 proc. kažkur bendro ploto sodo“, – sako ūkininkas Marius Bulovas.
Pasak jo, žiemos neatlaikė ne tik jautresnės, bet ir minėtos atspariomis laikytos veislės.
„Pas kolegas tokios, kaip „Auksis“, nušalę. Ši žiema, nors ir neatrodė jau tokia baisi, – buvo tikrai panašių, – bet viskas kažkaip susidėjo“, – sako pašnekovas.
Anot jo, jeigu tvyro 33 laipsniai šalčio, tai jau prasideda lenktynės su laiku, gali daug nulemti ir vos trys valandos.
Skaičiuoja, kad praėjo dešimtmečiai
Asociacijos „Vaisiai ir uogos“ prezidentė V. Kuliešienė sako, kad tokių anomalijų nebuvo jau ilgus metus.
„Problema per 40 metų vieną kartą tokia buvo. Tikėtina, kad atsodinus tas veisles, kad ir „Auksį“, nes jisai labai mėgiamas, jos dar duos ir derlių, nes jos atsparios. Bet esmė ta, kad šiemet iššalo ir jaunesni medeliai, ir seni medeliai. Ir nekalbant apie tas veisles „Šampioną“, „Rubiną“, kurios būdavo ties iššalimo riba“, – sako asociacijos prezidentė.
„Speičių sodai“ Panevėžio rajone taip pat nukentėjo, sako ūkininkas Paulius Speičys.
„Nebūsiu išskirtinis, kokia žiema buvo Lietuvoje pas visus, tai ir pas mane panašiai. Mes – dar šiauresnių rajonų. Tai apie 20 proc. sodo iššalo (…). Pas mane iš šiltesnių kraštų, čekiškų keletą veislių turiu, tai tos iššalo“, – teigia pašnekovas.
Anot jo, dalis medžių rodo gyvybės ženklų, bet „iš jų nieko nebus“.
„Džiūsta tie lapeliai, kur buvo „skysti“ išleisti, kitur – pusė medžio žaliuoja, apatinė šaka kokia, visas medis išdžiūvęs, na, šiaip vaizdas liūdnas. „Auksis“ apšalo, bet atsprogo, sakykime, didžioji dalis“, – kalba ūkininkas.
Ar brangs vaisiai?
P. Speičys sako, kalbėti apie prisitaikymą prie sąlygų sunku. Gelbėja nebent kultūrų įvairovė.
„Auginimas sudėtingėja. Jeigu vien tiktai sodas būtų, tai jau, matyt, nebesodininkaučiau. Tai dar kažkiek su uogomis patempiame ūkį į priekį. Tas sodas – ne tik gamtos sąlygos, bet ir konkurencija, lenkiškų obuolių kainos dempinguotos“, – kalba ūkininkas.
Anot jo, obuoliai Lietuvoje turėtų brangti.
„Manau, kad bus brangesni, tas derlius, kas matyti ant medžių dabar, tai jis nebus rekordinis“, – komentuoja P. Speičys.
V. Kuliešienė primena, kad ir taip būta obuolių brangimo.
„Jau šiemet ir pernai jie buvo pabrangę, nes nušaldė visus žiedus ir tikrai buvo mažai lietuviškų obuoliukų. Todėl pamatėme kainos augimą ir aš manyčiau, kad ta kaina taip ir išliks, nekris. Nors kitos veislės ir derėjo, ir derės.
Bet kiek jų bus, tai visiškai neaišku, nes ir dabar: kita obelis užmezga, bet miršta. Taip kad lietuviškų obuolių bus kažkiek, bet tikrai ne tiek, kiek turėtų būti ir kiek galėtų būti“, – prognozuoja asociacijos prezidentė.
Tikisi paramos
V. Kuliešienė teigia, kad dabar prašoma savivaldybių suskaičiuoti, patikrinti medžius.
„Lauksime tolesnių žinių, nes neaišku dabar, kaip čia su ministru ir kaip pažiūrės į tą mūsų problemą, nes hektaro atsodinimas kainuoja 40 tūkst. eurų, o dar reikia išrauti medžius“, – sako V. Kuliešienė.
Ūkininkas M. Bulovas teigia, kad jau ir taip pastarieji metai buvo nepalankūs sodams.
„Pernai jau gavome paramos dėl pavasarinių šalnų. Tai kažkaip sunku betikėti, kad dar bus likę pinigų, iš ko mums padėti. Nuostoliai, faktas, kad dideli. Jau geriau žiedai nušalę nei visi medžiai nušalę“, – sako jis.
Pats ūkyje augina ir kriaušes, dalis jų taip pat kenčia.
„Kriaušes, – kadangi jos ir taip yra lepesnės, anksčiau žydi, – mes pasirinkę tokias atsparesnes veisles, laiko jau išbandytas. Tai tos atlaikė. Kur turėjome šiuolaikiškų veislių, naujesnių ar tokių populiaresnių kaip „Konferencinė“, tai tos irgi, galima sakyti, pilnai iššalo“, – kalbėjo pašnekovas.