2 nuotr.
El Ninjo susiformuoja dėl nenormalaus centrinio ir rytinio Ramiojo vandenyno paviršinių vandenų atšilimo. Tai gali pakeisti atmosferos cirkuliaciją ir sukelti ekstremalius meteorologinius reiškinius. EPA-Eltos nuotr.
Jis gali iššaukti gamtinius kataklizmus ir rimtai sutrikdyti infrastruktūros veikimą.
Tyrimą atlikę ekspertai išanalizavo daugiau nei 220 miestų visame pasaulyje.
Sudarant reitingą buvo atsižvelgta ne tik į prognozuojamas temperatūros anomalijas, bet ir į miestų pasirengimą susidoroti su ekstremalaus karščio padariniais, įskaitant gyventojų tankumą, infrastruktūros plėtrą ir socialinius bei ekonominius veiksnius.
JAV nacionalinės vandenynų ir atmosferos administracijos duomenimis, tikimybė, kad vandenyno paviršiaus temperatūra viršys normą daugiau nei dviem laipsniais, siekia maždaug 63 proc.
Toks pokytis lemtų vadinamojo super El Ninjo – ypač galingos klimato reiškinio fazės, darančios įtaką orų modeliams beveik visame pasaulyje, susidarymą.
El Ninjo susiformuoja dėl nenormalaus centrinio ir rytinio Ramiojo vandenyno paviršinių vandenų atšilimo.
Tai gali pakeisti atmosferos cirkuliaciją ir sukelti ekstremalius meteorologinius reiškinius, įskaitant užsitęsusias karščio bangas, stiprias sausras, didelio masto potvynius ir miškų gaisrus.
Į 20 didžiausios rizikos miestų sąrašą pateko gyvenvietės Azijoje, Afrikoje, Artimuosiuose Rytuose ir Lotynų Amerikoje.
Pažeidžiamiausi miestai: Basra ir Bagdadas (Irakas); Keson Sitis (Filipinai); Faisalabadas ir Haidarabadas (Pakistanas); Ahmedabadas, Nagpuras, Madurajus, Bhopalis ir Kanpuras (Indija); Bamako (Malis); Konakris (Gvinėja); Lagosas, Ibadanas, Port Harkortas ir Kaduna (Nigerija); Barankilja (Kolumbija); Bandungas (Indonezija); Hošiminas (Vietnamas); Port-o-Prencas (Haitis).
Europos miestai į rizikos sąrašą nepateko.
Tyrimo autoriai pažymi, kad karščio bangos tampa ilgesnės ir intensyvesnės.
Dėl to didėja mirtingumas, auga našta sveikatos priežiūros sistemoms, sutrinka energetikos ir transporto infrastruktūros veikimas bei patiriama didelių ekonominių nuostolių.
Mokslininkai ypač nerimauja dėl sparčios urbanizacijos.
Šiandien daugiau nei pusė pasaulio gyventojų gyvena miestuose, o iki amžiaus vidurio prognozuojama, kad šis skaičius pasieks apie 67 proc.
Būtent dėl to didiesiems megapoliams tampa sudėtingiausia tvarkytis su pasaulinės klimato kaitos padariniais.
Pasak tyrėjų, jau šiandien plėsdamos žaliąsias zonas, planuodamos infrastruktūros plėtrą bei tobulindamos gyventojų perspėjimo apie ekstremalaus karščio laikotarpius sistemas, miestų valdžios privalo atsižvelgti į kylančias klimatines rizikas.