Ar tai reiškia, kad Baltieji rūmai galutinai persiorientuoja į Ukrainos pusę? Geopolitikos ir saugumo studijų centro vadovas Linas Kojala ragina neskubėti su tokiomis išvadomis. Jo teigimu, nors pastarųjų savaičių signalai Ukrainai buvo palankesni, D. Trumpo retorika nebūtinai reiškia esminį JAV politikos pokytį.
G7 pradėjo pakeisti nuotaiką, bet ne politiką
L. Kojalos vertinimu, neseniai vykęs G7 viršūnių susitikimas buvo svarbus pirmiausia dėl pasikeitusio emocinio fono.
„Manau, susitikimas buvo svarbus, nes bent jau sustabdė neigiamą emociją, kuri buvo besiformuojanti ir labai stipri Donaldo Trumpo administracijoje. (…) G7 šiek tiek perkrovė šitą situaciją, emocinį foną. Jis tapo kur kas pozityvesnis“, – sakė ekspertas.
Vis dėlto, anot jo, tai dar nėra lūžis.
„Ko gero, tai nėra lūžis, ir čia yra svarbiausias aspektas“, – pabrėžė L. Kojala.
Pasak jo, D. Trumpo antrosios kadencijos metu ne kartą buvo galima stebėti itin didelius retorikos svyravimus – nuo kalbų apie paramos Ukrainai mažinimą iki palankesnių pareiškimų. Tačiau praktiniai JAV veiksmai keitėsi gerokai mažiau.
„Tas emociškai labai platus spektras žinučių nebūtinai siejasi su praktine politika, kuri varijavo daug mažiau“, – pažymėjo jis, primindamas, kad net ir sudėtingiausiais laikotarpiais Ukraina toliau gaudavo žvalgybinę informaciją, veikė „Starlink“ sistema, o praktinė parama visiškai nenutrūko.
Trumpo nuomonė dar gali keistis
Paklaustas, ar po kito pokalbio su Vladimiru Putinu JAV prezidentas vėl gali pakeisti toną, L. Kojala dėl to didelių abejonių neturėjo.
„Be jokių abejonių, tai tikrai nėra atmestina“, – sakė jis.
Vis dėlto ekspertas atkreipė dėmesį, kad D. Trumpo aplinkoje vertinimas apie Ukrainos galimybės nėra naujas.
„Tezė apie tai, kad Ukrainai sekasi neblogai, ji nėra jokiais būdais nauja. (…) Donaldo Trumpo politinė laikysena kurį laiką buvo kritiškesnė Ukrainos atžvilgiu negu toks platesnis vertinimas, kurį dabar Donaldo Trumpo retorika tarsi ir prisivijo“, – aiškino L. Kojala.
Jo teigimu, palankesnė retorika buvo svarbi ir artėjant NATO viršūnių susitikimui, kuriame dalyvaus ir Volodymyras Zelenskis.
Tikrieji sprendimai – ne deklaracijose
Nors po G7 susitikimo pasigirdo svarstymų apie galimai stipresnį NATO palaikymą Ukrainai, L. Kojala ragino nepervertinti politinių pareiškimų.
„Kas iš to, kad Bideno administracijos metu buvo kalbama apie Ukrainos narystę NATO? Tai netampa sprendimais“, – sakė jis.
Anot eksperto, svarbiausia ne tai, kas bus parašyta baigiamuosiuose dokumentuose, o tai, ar bus tęsiami praktiniai paramos mechanizmai.
„Dabar tai yra svarbiausias šaltinis Ukrainos oro gynybos sistemoms, ir labai svarbu, kad amerikiečiai galėtų pasiūlyti daugiau tų praktinių instrumentų“, – kalbėjo jis apie JAV ginkluotės perdavimo Ukrainai mechanizmus.
Ukraina įtikino, kad dar nelaimi Rusija
L. Kojalos teigimu, viena iš priežasčių, kodėl D. Trumpo retorika švelnėja, gali būti pati karo eiga.
Nors, pasak jo, nėra ženklų, kad JAV prezidentui imponuotų V. Zelenskis kaip politikas, D. Trumpui visada buvo svarbu būti stipresniųjų pusėje.
„Prezidentui Trumpui patinka laimėtojai. (…) Jam nepatinka tie, kuriems sekasi sunkiai arba kurie ima pralaiminėti“, – sakė ekspertas.
Pagal jį, Ukrainai bent iš dalies pavyko parodyti, kad ji nėra pralaiminti pusė.
„Volodymyrui Zelenskiui bent iš dalies pavyko įtikinti, kad Ukraina tikrai nėra šitoje karo situacijoje pralaiminti pusė. Ji turi labai įspūdingų technologinių pasiekimų, kurie domina ir pačius amerikiečius“, – kalbėjo L. Kojala.
Kremlius tikėjosi visai ko kito
Eksperto teigimu, Maskvoje iš D. Trumpo buvo tikimasi gerokai daugiau.
„Į jį buvo dėta daug vilčių. (…) Kad tiesiog ateis Jungtinių Valstijų prezidentas, lieps Ukrainai nusileisti (…) ir tokiu atveju Kremlius pasieks savo rezultatą“, – sakė L. Kojala.
Tačiau praktika, anot jo, susiklostė kitaip.
„Jeigu toks buvo tikslas, tai kodėl toliau buvo teikiama ir net stiprinama žvalgybos informacija Ukrainai? Kodėl toliau buvo perduodama ginkluotė? Kodėl „Starlink“ technologija veikia ukrainiečiams?“ – retoriškai klausė ekspertas.
Jo manymu, būtent todėl Kremlius pamažu supranta, kad D. Trumpas nėra toks vienareikšmiškai palankus Rusijai, kaip buvo tikėtasi.
L. Kojala atkreipė dėmesį ir į ženklus, rodančius, kad Rusijos padėtis tampa vis sudėtingesnė.
Pasak jo, JAV jau sugriežtino dalį sankcijų, o Rusijos ekonominiai rodikliai taip pat signalizuoja augančius sunkumus.
„Rusijos biudžeto deficitas jau per pirmuosius penkis šių metų mėnesius pasiekė tą lygį, kuris buvo planuotas visiems metams“, – pažymėjo ekspertas.
Jo teigimu, didėja ir spaudimas fronte.
„Jų rekrutų skaičius, panašu, kiekvieną mėnesį yra mažesnis negu žuvusių ir sužeistų fronte. Tai kelia klausimą, ar nereikės svarstyti apie vienokią ar kitokią mobilizaciją arba karo intensyvumo mažinimą“, – sakė L. Kojala.
Ar tai priartins taiką?
Nepaisant atsargesnio optimizmo, ekspertas ragino nepuoselėti iliuzijų, kad vien pasikeitęs Vašingtono tonas greitai užbaigs karą.
„Kad ir ką darytų amerikiečiai kaip tarpininkai, tiktai pasikeitusi Kremliaus pozicija gali būti realių derybų turinio pradžia“, – pabrėžė L. Kojala.
Jo vertinimu, Jungtinės Valstijos gali padidinti spaudimą Maskvai, tačiau tik pati Rusija gali nuspręsti keisti savo derybinę poziciją. Kol kas tam atsiranda daugiau prielaidų nei prieš kelis mėnesius, tačiau kalbėti apie esminį lūžį dar anksti.