Vilniaus apygardos teismas 2024 metų lapkričio 5 dieną nuteisė V. Antonovą ir Raimondą Baranauską. Pripažinta, kad jie per įvairias nusikalstamas schemas pasisavino ir iššvaistė 509 mln. eurų, kuriuos žmonės laikė banke „Snoras“. Abiem nuteistiesiems skirta 10 metų ir 6 mėnesių įkalinimo bausmė.
R. Baranauskas iki šiol slapstosi Rusijoje, jam šioje šalyje suteiktas prieglobstis.
O Rusijos pilietybę turintis V. Antonovas buvo priverstas sprukti iš tėvynės, nes sugebėjo prisidirbti ir ten. Jis apsigyveno Prancūzijoje prisidengdamas suklastota ukrainiečio tapatybe.
Dabar V. Antonovas prašo teismo leisti jam atlikti bausmę dar nesulaukus Apeliacinio teismo verdikto.
Prisipažino dėl visų nusikaltimų
Antradienį liudijęs V. Antonovas pripažino kaltę dėl visų jam inkriminuotų nusikaltimų.
Jis nuteistas dėl didelės vertės turto iššvaistymo, nusikalstamo bankroto, nusikalstamu būdu įgyto turto legalizavimo apgaulingo banko buhalterinės apskaitos tvarkymo, piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi siekiant turtinės ar kitokios asmeninės naudos, dėl dokumentų, susijusių su bankui priklausančių vertybinių popierių apskaitymu užsienio bankuose, klastojimo ir suklastotų dokumentų panaudojimo.
V. Antonovas pasakojo, kad praeito tūkstantmečio pabaigoje Rusijoje įkūrė banką, jam sėkmingai sekėsi. Po to investavo ir Lietuvoje ir Latvijoje.
„Iki 2008 metų viskas vyko labai sklandžiai, „Snoras“ pripažintas geriausiu Lietuvos banku. Ten dirbo labai profesionalūs vadybininkai ir tada ateitis atrodė ne tokia, kokia atrodo šiandien“, – pasakojo jis.
Nuteistasis aiškino, kad visos problemos prasidėjo dėl 2007 m. JAV prasidėjusios ekonominės krizės, kuri žaibiškai paveikė visą pasaulį. V. Antonovas daug kalbėjo apie krizės pasekmes, vardino bankus visame pasaulyje, kurie krizės metu žlugo.
„Ši krizė pakankamai greitai apėmė ir bankų sritį, nes nuvertėjo nekilnojamas turtas, tai padarė labai didelę įtaką kapitalui“, – sakė jis.
Pasak jo, dėl krizės „Snoras“ patyrė apie 200 mln. JAV dolerių nuostolį.
„Bet bankas net tada tinkamai vykdė savo įsipareigojimus, – aiškino V. Antonovas. – Bet dėl šių įvykių man reikėjo pasirinkti: arba inicijuoti bankrotą, arba bandyti išgelbėti visą grupę. Galbūt ne visai tradiciniais arba neteisėtais būdais.“
Nuteistasis prisipažino, kad 2009-2011 metais gelbėdamas „Snorą“ sudarė daugybę sandorių, dažnai neteisėtų.
„Nesuvokiau visos atsakomybės, kurią prisiėmiau“, – sakė jis.
Bankui išgelbėti pritrūko 12-18 mėnesių
Tačiau buvęs bankininkas kalbėjo, kad šios priemonės būtų išgelbėję banką, jei ne 2011 metais lapkričio 16 d. įvykdyta „Snoro“ nacionalizacija.
„Mes buvome sukūrę visą planą, kokiu būdu būtų galima užkamšyti skylę „Snore“, kokiu turtu. Ir tokiu būdu grupė būtų restruktūrizuota, tam, kad išspręstume šią problemą. Manau, dalis tų dokumentų išliko banko archyvuose.
Bankas turėjo būti sujungtas su Latvijos banku „Krajbanka“, 2012 metais turėjo pasibaigti šitas susijungimas. Ir bendro sujungto banko akcijos atitektų „Snorui“. Mums pritrūko 12-18 mėnesių išgelbėti banką“, – pasakojo jis.
V. Antonovo teigimu, gelbėdamas banką jis taikė paprastą schemą: likvidžius banko turėtus vertybinius popierius laikinai perkeldavo į asmenines sąskaitas, juos panaudojo kaip užstatą gaunant paskolas. Vėliau gautos lėšos leidžiamos „Snoro“ obligacijų emisijoms įsigyti.
„Pagal tokias schemas pavyko vizualiai sureguliuoti banko rodiklius“, – kalbėjo nuteistasis.
Pasak jo, kito kelio jis neturėjo, nes tuo metu bankai vienas kitais nepasitikėjo, todėl neskolino pinigų. Jis paminėjo Švedijos dukterines įmones, kurios esą nutraukė kreditavimo operacijas.
Tačiau V. Antonovas tikino, kad iš „Snoro“ į kitų savo įmonių sąskaitas įneštas lėšas jis būtų grąžinęs. Jis nuolat kalbėjo, kad visos šios įmonės susijusios – vadino tai viena grupe.
Vyras pasakojo, kad prieš nacionalizuojant „Snorą“ jau buvo susitaręs su Kinijos investuotojais itin pelningai parduoti vieną įmonę, sandoris turėjo įvykti 2011 metų gruodžio 19 dieną.
V. Antonovas aiškino, kad po nacionalizacijos jis bandė susisiekti su naujais banko administratoriais ir perduoti jiems lėšas iš kitų jo įmonių, tačiau niekas su juo nenorėjo kalbėtis.
Pasiryžęs atlyginti žalą
Pasak nuteistojo, nuo „Snoro“ žlugimo jau 15 metų tęsiasi košmaras: jis persekiojamas, į jo gyvybę kelis kartus pasikėsinta.
„Ar aš gailiuosi? Taip, be abejo, taip. Tačiau gyvenimas nėra kasetė, jo neatsuksi“, – kalbėjo V. Antonovas.
Jis yra pasiryžęs atlyginti padarytą žalą, net pateikė jo turimo turto sąrašą.
„Paskalų, gandų, kad kažkokiose banko sąskaitose turiu milijardus, tai visiškai netiesa ir tai galima nesunkiai patikrinti“, – patikino jis.
Tačiau bankininkas pridūrė, kad jei pavyks rasti bet kokio jo turto pasaulyje, jį jis pasiryžęs atiduoti.
„Rusijoje man įvyko bankrotai, o ten ten bankroto procedūros gana agresyvios“, – sakė jis.
V. Antonovas ilgai vardino savo turtą Anglijoje ir Lietuvoje, kuris esą per „Snoro“ bankroto procedūrą parduotas gerokai pigiau nei rinkos kaina.
Pavyzdžiui, buvusio bankininko teigimu, per bankroto procedūrą gerokai per pigiai parduotas Anglijos „Portsmouth“ futbolo klubas ir jam priklausęs „Fratton Park“. Šį turtą jis įsigijo 2011 metų birželio 1 d.
Pasisavino pusę milijardo eurų
V. Antonovas anksčiau valdė ne tik „Snorą“, tačiau turėjo įsigijęs bankų Ukrainoje bei Panamoje, buvo Latvijos banko „Krajbanka“ akcininkas.
„Krajbanka“ likviduotas po „Snoro“ griūties. Latvijoje iki šiol dėl to atliekamas ikiteisminis tyrimas, o latviai jau kreipėsi į Lietuvą dėl V. Antonovo išdavimo jiems. Šį prašymą generalinė prokurorė Nida Grunskienė žadėjo svarstyti pasibaigus procesams Lietuvoje.
Dar iki „Snoro“ griūties žiniasklaidoje skelbta, kad V. Antonovas yra įsipainiojęs į įvairias pinigų plovimo schemas.
V. Antonovas buvo sporto mėgėjas, vienu metu jam priklausė Anglijos „Portsmouth“ futbolo klubas bei rusų ledo ritulio klubas „Spartak“.
Prokuratūra skelbė, kad baudžiamosios bylos duomenimis, V. Antonovas su R. Baranausku nuo 2008 iki 2011 m. padarė „Snorui“ daugiau nei pusę milijardo eurų žalą.
Skelbdamas nuosprendį teisėjas Gintaras Dzedulionis atkreipė dėmesį, kad nusikaltimai buvo kruopščiai planuoti, rašė „Elta“.
„Pasisavintas turtas buvo rodomas kaip esantis vietoje ir banko „Snoras“ žinioje“, – sakė teisėjas.
Pasak teisėjo, V. Antonovas ir R. Baranauskas, sąmoningai blogai valdydami banką, kartu su organizuotos grupės nariais pasisavino didelės vertės 509 milijonų 813 tūkstančių eurų sumą.
„Lietuvos bankas kaip prižiūrinti institucija inspektuodavo privačius bankus, „Snoro“ bankas buvo ne išimtis – kasmet buvo surašoma inspektavimo pažyma ir surašomi įvairūs trūkumai. 2011 metais pasikeitus banko vadovybei, į tuos trūkumus buvo pažiūrėta pakankamai kategoriškai, buvo pareikalauta parodyti, kur tie pinigai yra.
Banko „Snoras“ viceprezidentas Naglis Stancikas, vykdydamas Antonovo ir Baranausko nurodymus, vyko į Ciurichą, ėjo į tuos bankus, kur turėjo būti pinigai ir prašė iš jų pažymų. Pažymų turinys buvo neutralus, kad pervestas turtas, nurodoma, kieno sąskaitose jis yra ir nėra jokių duomenų apie tai, kad jis buvo įkeistas, būdavo pateikiama tokiu būdu, kad turtas yra“, – sakė teisėjas.
N. Stancikas iš šių pažymų panaudodavo sakinį, kad turtas neįkeistas, jo naudojimas neapribotas, šį sakinį įklijuodavo į pažymą, po to persiųsdavo R. Baranauskui, o šis tokius duomenis pateikdavo Lietuvos bankui.
Nepasitikėdama teikiamais duomenimis, tuometinė Lietuvos banko vadovybė kreipėsi į Šveicariją, į jų bankų priežiūros instituciją ir paprašė pateikti duomenis apie jų bankuose esančius „Snoro“ pinigus. Buvo gautas atsakymas, kad „Snoras“ Šveicarijos bankuose turto neturi.
„Paskelbus moratoriumą, Lietuvos bankas suvedė galus – surinko visą medžiagą, gavo informaciją iš Šveicarijos bankų, iš Austrijos, Vokietijos ir specialistai padarė išvadą, kad bankas „Snoras“ yra nemokus, kad jo turtiniai įsipareigojimai viršija turimas realias lėšas. Bankas pripažintas nemokiu paskelbtas bankrotas“, – apie byloje nustatytas aplinkybes pasakojo teisėjas.
Kaltinamieji nuteisti dėl didelės vertės turto iššvaistymo, nusikalstamo bankroto, nusikalstamu būdu įgyto turto legalizavimo apgaulingo banko buhalterinės apskaitos tvarkymo, piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi siekiant turtinės ar kitokios asmeninės naudos, dėl dokumentų, susijusių su bankui priklausančių vertybinių popierių apskaitymu užsienio bankuose, klastojimo ir suklastotų dokumentų panaudojimo.
Inscenizavo mirtį ir slapstėsi su suklastota tapatybe
Rusijos pilietybę turintis V. Antonovas prisidirbo ir gimtinėje, 2019 metais jam skirta pustrečių metų kalėjimo bausmės, nes jis sukčiaudamas iš „Sovetskij“ banko pasisavino 150 mln. rublių (2 mln. eurų).
Įvairūs rusiški portalai prieš daugiau nei metus pradėjo rašyti, kad 2023 metų birželį V. Antonovas mįslingai dingo. „Rucriminal.info“ skelbė, kad milijonieriaus kotedže rasti visi asmeniniai daiktai, dokumentai, jo „Mercedes“ su rakteliais viduje. Tačiau paties V. Antonovo niekur nebuvo, neaptikta ir jokių grumtynių pėdsakų. Įtarta, kad jis pagrobtas.
Skelbta, kad Rusijoje pradėtas tyrimas dėl milijonieriaus žmogžudystės. O jo tėvas, prieš paskelbiant sūnui nuosprendį Lietuvoje, kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su prašymu pripažinti V. Antonovą mirusiu.
„Teismui tokia informacija tikrai žinoma, kad yra kreiptasi iš Rusijos federacijos pripažinti jį mirusiu“, – sakė advokatė.
Akivaizdu, kad gandai apie V. Antonovo mirtį buvo gerokai perdėti.Ukrainos žiniasklaida dar šią vasarą skelbė, kad V. Antonovas yra gyvas, sveikas ir su netikra tapatybe gyvena Prancūzijoje.
Žiniasklaida rašė, kad iki 2022 metų jis Rusijoje gyveno kaip valstybės saugomas liudytojas, nes siekdamas išvengti bausmės įskundė kitus įtakingus asmenis. Tačiau prasidėjus karui Ukrainoje šio statuso neteko. Tuomet jam teko inscenizuoti mirtį ir bėgti, nes jį šantažavo nusikaltėliai, reikalaudami atiduoti turtą ir grasindami jo šeimai.
Kaip rašo „rozsliduvach.info“, remdamasis šaltiniais, V. Antonovas dar 2023 m. pabaigoje kreipėsi į Prancūzijos migracijos tarnybas. Milijonierius pateikė pasą su Volodymyro Ivanovo – žydų kilmės ukraniečio tapatybe.
Prašyme jis teigė atvykęs iš Kyjivo ir pasiprašė prieglobsčio, nes tėvynėje jam gresia „persekiojimo ir mobilizacijos“ grėsmė.
„Formaliai, tai klasikinis atvejis, kai bandoma bėgti nuo mobilizacijos. Tačiau žmonės pažįstantys Antonovą atpažino jo rašyseną ir išvaizdą“, – rašė „rozsliduvach.info“.
Nepatvirtintais duomenimis, V. Antonovas nelegaliai išvyko iš Ukrainos kirsdamas sieną Užkarpatės srityje, jam padėjo žmonių kontrabandininkai. Tuomet jis keliavo per Vengriją, Austriją ir 2022-ųjų pabaigoje atsidūrė Prancūzijoje. Su savimi jis turėjo ne vieną netikrą pasą, taip pat ir lietuviškų.
V. Antonovas į Lietuvą iš Prancūzijos lėktuvu atgabentas gegužės 22 d. Prancūzijos Kasacinis teismas gegužės 13 d. atmetė V. Antonovo skundą dėl jo suėmimo ir ekstradicijos pagal Europos Arešto orderį