Baudžiamąją bylą nagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teismas pradėjo pirmadienį, tuo metu antradienio posėdyje ankstesniu paties V. Antonovo prašymu verslininkas davė parodymus. Jis taip pat buvo prašęs sutrumpinto įrodymų tyrimo, kad byla būtų išnagrinėta greičiau.

Antradienį per posėdį, atsakydamas į Apeliacinio teismo teisėjos Aušros Bielskės klausimą, V. Antonovas patvirtino pripažįstantis kaltę dėl visų nusikaltimų, dėl kurių yra nuteistas pirmos instancijos teismo – didelės vertės, daugiau nei 0,5 mlrd. eurų, banko turto pasisavinimo, didelės vertės turto iššvaistymo ir kitų.

„Taip, savo kaltę pripažįstu“, – teismo posėdyje rusų kalba teigė jis, jo parodymus vertė vertėja.

V. Antonovas kartu su kitu buvusiu „Snoro“ akcininku ir vadovu Raimondu Baranausku 2024 m. rudenį žemesnės instancijos teismo nuteisti kalėti daugiau nei 10 metų, apkaltinamasis nuosprendis jiems buvo paskelbtas už akių.

Generalinės prokuratūros teigimu, iš jų solidariai konfiskuota 105 mln. eurų valstybės naudai. 

Teisėjos A. Bielskės teigimu, siekiant išsiaiškinti visas nusikalstamos veikos aplinkybes, teismas nuteistąjį toliau ketina apklausti kituose posėdžiuose.

„Teismas ketina jus išsamiau apklausti dėl jums inkriminuotų nusikaltimų“, – posėdyje pažymėjo ji.

Kaip anksčiau sakė teismo atstovė Venta Valčackienė, V. Antonovas bus laikomas suimtas iki tol, kol įsiteisės apkaltinamasis nuosprendis „Snoro“ baudžiamojoje byloje. 

Prokuratūra buvo patvirtinusi, kad V. Antonovas į Lietuvą iš Prancūzijos lėktuvu buvo atgabentas gegužės 22 d., šalies teismui šiemet galutinai atmetus pagal Europos arešto orderį suimto bankininko skundą.

Pernai buvęs „Snoro“ vadovas buvo sulaikytas Prancūzijoje, Badeno mieste.

Per antradienio posėdį V. Antonovas taip pat buvo klausiamas, kas pastaruosius 15 metų jam trukdė bendradarbiauti su teisėsauga.

Nuteistasis savo sprendimą slapstytis motyvavo tuo, kad bijojo ir savyje nerado jėgų prisiduoti pareigūnams, taip pat tikino nejautęs palaikymo iš artimųjų, o pasitaręs su žmona esą suprato negalintis palikti šeimos.

„Gyvenimas – ne kasetė, atgal neatsuksi“

Duodamas parodymus V. Antonovas kalbėjo apie tai, kad siekdamas stabilizuoti „Snoro“ veiklą ėmėsi būtinų veiksmų, tikino tuomet suvokęs, kad jie yra neteisėti, tačiau pažymėjo vadovavęsis verslo logika.

„Taip, mes (su R. Baranausku – ELTA) supratome, kad tai neteisėta, bet (…) supratome, kad tai vienintelis kelias, kad bankas galėtų veikti“, – kalbėjo V. Antonovas.

Jis kartojo norėjęs palaikyti „Snoro“ veiklą ir sumažinti vadinamųjų „blogųjų“ paskolų skaičių, vienas iš būdų tai padaryti, verslininko teigimu, yra grynojo pelno sąskaita sukaupti banko atsargų, o tokio pelno, pasak V. Antonovo, galimybės gauti nebuvo, per pasaulinę krizę 2008 ir 2009 metais kritus vertybinių popierių vertei.

„Pripažįstu, kad veikiau neteisėtai – priimdamas sprendimus tikrai nesuvokiau viso atsakomybės masto, (…) vadovavausi verslo logika ir neatsižvelgiau į galiojančių įstatymų reikalavimus. Ar dėl to gailiuosi – taip, be abejo, jau 15 metų, tačiau gyvenimas nėra kasetė, neatsuksi atgal“, – sakė nuteistasis.

„Pripažįstu save kaltu, nes anksčiau atlikau visą eilę neteisėtų operacijų, (…) suprantu, kad negalima taip daryti, bet kas jau padaryta, tas padaryta“, – pažymėjo jis.

Teisėjos klausiamas, ar patvirtina, jog neteisėtas finansines operacijas atliko siekdamas pasisavinti banko turtą, V. Antonovas atsakė teigiamai, o teisėjai kelis kartus mėginus patikslinti, ar šias lėšas ketino grąžinti bankui „Snoras“, ar siekė asmeninės naudos, verslininkas aiškino, kad tai buvo finansinė schema.

Anot jo, siekdamas stabilizuoti „Snoro“ veiklą iš banko paimtas lėšas jis išleido savo banko akcijoms ir kitam finansiniam turtui įsigyti, taip norėdamas išpirkti „blogąsias“ akcijas.

„Jei traktuoti baudžiamąjį kodeksą tiesiogiai, išeina, kad aš tas lėšas pasisavinau“, – teigė V. Antonovas.

„Žmogiškai kalbant, (…) banko kapitalas, bent didžioji jo dalis, 68 proc., priklausė mums (jam ir R. Baranauskui – ELTA), skaičiuojant padarytą žalą, iš banko kapitalo ši žala turėtų būti išskaičiuota, tad iš manęs (…) negalima reikalauti atlyginti žalą du kartus“, – sakė jis.

V. Antonovas taip pat neigė sąskaitose laikantis milijardines lėšas ir pažymėjo – jeigu būtų rastas jam priklausantis turtas, jis būtų pasirengęs atlyginti žalą, tačiau tikino, kad dabar jo neturi.

Verslininko teigimu, planai pavogti pusę milijardo eurų, juos išleisti ir taip tuo pačiu sužlugdyti visos bankų grupės veiklą būtų nelogiški.

„Pasakysiu atvirai – vogti 500 mln. eurų, dėti į Šveicarijos banką, išvykti į Angliją ir prarasti trijų milijardų (visos bankų grupės – ELTA) vertę būtų nelogiška. Neginčiju, kad mano veiksmai neteisėti ir (…) jie ir atvedė mane į šią situaciją, kurioje esu, greičiausiai – į kalėjimą, kur turbūt ir pasibaigs mano gyvenimas, bet nebuvo nei noro, nei ketinimų sužlugdyti didesnę vertę turinčią grupę, (…) sužlugdyti didelės vertės įmonę, siekiant pasipelnyti“, – aiškino verslininkas.

„Suvokiau, kad kasdien vaikštau prarajos kraštu, (…) bet visi veiksmai buvo atliekami siekiant palaikyti grupės veiklą“, – kalbėjo V. Antonovas.

Sako, kad R. Baranauskas nesislapsto, Rusijoje juda laisvai

Paklaustas apie R. Baranausko vaidmenį nusikalstamoje veikoje, V. Antonovas pažymėjo, kad sprendimai buvo priimami kolegialiai, tariantis su partneriu.

Verslininko teigimu, R. Baranauskas taip pat suvokė finansų krizės pasekmes bankui, todėl ėmėsi veiksmų, kurie buvo neteisėti.

„Be abejo, buvo tariamasi, (…) neįmanoma privesti protingą, išmintingą, profesionalų žmogų, tuo labiau partnerį, atlikti tuos veiksmus, kurių jis nenori atlikti“, – tikino V. Antonovas.

Teisėjos paklaustas, ar jam yra žinoma, kur šiuo metu yra R. Baranauskas, verslininkas teigė, kad jo buvęs partneris nesislapsto, Rusijoje jam yra suteiktas pabėgėlio statusas.

„Jis turi telefoną, jis laisvai juda šalies viduje, jo nebando sulaikyti policija, (…) bet akivaizdu, kad išėjęs už šalies ribų jis būtų sulaikytas“, – teigė V. Antonovas.

Verslininkas teigė paskutinį kartą su R. Baranausku bendravęs 2023 metų lapkritį, o vėliau gruodį išvyko iš Rusijos.

Rusija Lietuvos Generalinei prokuratūrai jau buvo pateikusi informaciją, kad R. Baranauskui suteikė pabėgėlio statusą, tuo metu V. Antonovas yra Rusijos pilietis.

V. Antonovas teisėjos taip pat buvo klausiamas apie buvusio „Snoro“ viceprezidento Naglio Stanciko bei banko Investicinio verslo tarnybos direktoriaus Remigijaus Bartaškos veiksmus.

Verslininkas tikino, kad dėl savo atliekamų funkcijų R. Bartaška labiau buvo jam pavestų užduočių vykdytojas, o ne iniciatorius.

V. Antonovas šiuo metu taip pat teisiamas Latvijoje – Rygos teisme nagrinėjama byla prieš jį ir buvusį „Latvijas Krajbanka“, kuris priklausė „Snorui“, vadovą Ivarą Prieditį. Gegužę generalinė prokurorė teigė, kad Lietuva dar nėra gavusi Latvijos prašymo išduoti V. Antonovą.

Atvertus bylą Lietuvoje pirmadienį teisme taip pat buvo pranešta, kad V. Antonovas prašo leisti jam atlikti bausmę dar nesulaukus Apeliacinio teismo verdikto.

Valstybinį kaltinimą byloje palaikantis prokuroras Darius Stankevičius teigė, kad patvirtinus švelnesnes kardomąsias pramones kiltų grėmė dėl nuteistojo pabėgimo, todėl prašė toliau laikyti jį suimtą, taip pat palaikė V. Antonovo prašymą dėl bausmės atlikimo dar nesulaukus verdikto.

Sprendimą dėl šio prašymo teismas skelbs liepos 2 d.

Nuteistas dėl 509 mln. eurų turto pasisavinimo

V. Antonovą Vilniaus apygardos teismas užpernai pripažino kaltu dėl 8 nusikaltimų.

Abu buvę „Snoro“ vadovai pripažinti kaltais dėl didelės vertės – daugiau nei 509 mln. eurų – banko turto pasisavinimo, didelės vertės turto iššvaistymo, nusikalstamo bankroto, nusikalstamu būdu įgyto turto legalizavimo.

Jie taip pat nuteisti ir dėl apgaulingo banko buhalterinės apskaitos tvarkymo, piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi siekiant turtinės ar kitokios asmeninės naudos, dėl dokumentų, susijusių su bankui priklausančių vertybinių popierių apskaitymu užsienio bankuose, klastojimo ir suklastotų dokumentų panaudojimo.

Baudžiamojoje byloje yra gauti keturi apeliaciniai skundai. Du iš šių skundų yra susiję su nuteistaisiais V. Antonovu ir kitu buvusiu banko „Snoras“ vadovu – R. Baranausku. Kiti du – su kitais bylos proceso dalyviais.

Nacionalizuotam bankui „Snoras“ bankroto byla buvo iškelta 2011 metų lapkričio 16-ąją.