Posėdžio pradžioje V. Putinas pasakė, kad jis bus skirtas regiono socialiniam ir ekonominiam vystymuisi.
„Pradėsime būtent nuo socialinių klausimų, socialinės politikos“, – kalbėjo Rusijos vadovas ir žodį perdavė vyriausybės pirmininko pavaduotojai Tatjanai Golikovai.
️Šis posėdis nuo įprastų susitikimų skyrėsi ne tik diena, bet ir tuo, kad vyko tiesiogiai. Mat paprastai V. Putinas Saugumo tarybos posėdžius rengia vaizdo konferencijos būdu.
️Ankstesnis posėdis taip pat vyko ne penktadienį, o ketvirtadienį. Penktadienį V. Putinas susitiko su Aliaksandru Lukašenka savo rezidencijoje Valdajuje.
Putinas susirūpinęs
Pramonininkų konfederacijos atstovas Briuselyje, buvęs Lietuvos ambasadorius Maskvoje Eitvydas Bajarūnas pasidalino su „Delfi“ savo įžvalgomis apie V. Putino surengtą pasitarimą dėl Kaliningrado. Savo įžvalgomis jis dalijosi savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje.
Jo nuomone, tai, kad surengtas gyvas, o ne nuotolinis pasitarimas, rodo padidėjusį Kremliaus susirūpinimą Kaliningrado srities padėtimi.
„Oficialiai skelbta, kad posėdis skirtas Kaliningrado socialinei ir ekonominei raidai. Posėdžio pradžioje, kaip skelbia spauda, Putinas pabrėžė, jog pirmiausia bus aptariami socialiniai klausimai, gyventojų gerovė, išmokos ir sveikatos apsauga. Tačiau pats posėdžio formatas kelia klausimų.
Tokie Saugumo Tarybos posėdžiai dažniausiai nuotoliniu būdu. Šį kartą jis surengtas dalyvaujant svarbiausiems saugumo ir jėgos struktūrų vadovams. Tai leidžia daryti prielaidą, kad greta oficialios darbotvarkės buvo aptarta ir sparčiai blogėjanti regiono saugumo situacija“, – mano diplomatas.
Jis paaiškino, kad tam yra ir platesnis kontekstas. Mat pastaruoju metu Vakaruose vis dažniau analizuojami galimi Rusijos ir NATO konflikto scenarijai, kuriuose Kaliningrado sritis įvardijama kaip vienas svarbiausių strateginių taškų. Pavyzdžiui, spaudoje minima, kad karinėse pratybose ir analitiniuose scenarijuose, kurie liečia krizes Baltijos regione, minima Kaliningrado sritis.
„Gegužės pabaigoje Putinas netikėtai pareiškė, kad Rusija turi visas priemones sunaikinti bet ką, kas bandytų pulti Kaliningradą. Lietuvai ši situacija svarbi dėl kelių priežasčių.
Pirma, keičiasi pats Kaliningrado vaidmuo. Ilgą laiką jis buvo laikomas Rusijos kariniu placdarmu Baltijos regione – teritorija, iš kurios Maskva galėtų grasinti kaimyninėms valstybėms. Tačiau po plataus masto karo Ukrainoje ši sritis vis labiau laikoma pažeidžiama pačiai Rusijai. Ji priklausoma nuo tranzito, jūrinių tiekimo kelių ir bendros padėties Baltijos jūroje.
Antra, per Lietuvą (ir Lenkiją) eina pagrindiniai sausumos tranzito maršrutai tarp Rusijos ir Kaliningrado. Nors ES ir Lietuva laikosi tarptautinių susitarimų dėl keleivių ir prekių tranzito, Maskva puikiai supranta šios priklausomybės mastą. Todėl bet kokie politiniai ar kariniai pokyčiai Baltijos regione Kremliuje vertinami itin jautriai“, – teigė E. Bajarūnas.
Trečia, pasak jo, keičiasi ir NATO karinis planavimas. Jei anksčiau daugiausia buvo kalbama apie tai, kaip apsiginti nuo Kaliningrade dislokuotų Rusijos raketų, oro gynybos sistemų ir Baltijos laivyno, šiandien vis dažniau analizuojama, kaip galimo konflikto atveju greitai neutralizuoti šiame regione esančias Rusijos karines pajėgas.
„Tai rodo, kad iniciatyva nebėra vien Maskvos rankose. Ketvirta, pats Kremlius prisidėjo prie dabartinės situacijos. Daugelį metų Kaliningradas buvo paverstas viena labiausiai militarizuotų teritorijų Europoje. Dėl to kaimyninės valstybės jį vis labiau suvokia ne kaip ekonominio bendradarbiavimo centrą, o kaip karinę grėsmę. Tai lėmė didesnį NATO dėmesį Baltijos regionui, spartesnį gynybos planų įgyvendinimą ir sąjungininkų pajėgų stiprinimą.
Ne mažiau svarbus ir ekonominis aspektas. Kaliningrado verslas bei vietos elitas vis geriau supranta, kad regiono izoliacija didėja. Nutraukus daugelį ekonominių ryšių su Europa, sritis tapo beveik visiškai priklausoma nuo Maskvos paramos ir ribotų logistikos maršrutų. Tai didina įtampą pačiame regione“, – paaiškino diplomatas.
Pasak E. Bajarūno, svarbiausia strateginė išvada – Kaliningradas šiandien tampa ne tiek Rusijos stiprybės simboliu, kiek vienu didžiausių jos strateginių pažeidžiamumų.
„Būtent todėl galime tikėtis, kad artimiausiais metais ši sritis išliks vienu svarbiausių Rusijos ir NATO karinio planavimo bei politinių diskusijų objektų. Lietuvai tai reiškia ir didesnę atsakomybę, ir didesnį sąjungininkų dėmesį mūsų regiono saugumui“, – mano jis.
Kaliningradas – karštasis taškas
Kaliningrado sritis laikoma vienu iš galimų konfrontacijos centrų, jei tarp Rusijos ir NATO šalių kiltų karinis konfliktas. Būtent situacija šiame regione karinėse pratybose buvo laikoma priežastimi Rusijai pulti Baltijos valstybes, kurias vasario mėnesį surengė Vokietijos laikraštis „Die Welt“ kartu su Vokietijos ginkluotųjų pajėgų Helmuto Schmidto universiteto Karinių žaidimų centru.
️Pats V. Putinas gegužės pabaigoje taip pat paminėjo Kaliningradą konfrontacijos su NATO kontekste, pabrėždamas, jog Rusija turi priemonių sunaikinti bet ką, kas bandytų pulti Rusijos eksklavą.
Taip jis atsakė į klausimą apie Lietuvos užsienio reikalų ministro Kęstučio Budrio pareiškimus, kad NATO turi parodyti Maskvai, jog yra pajėgi prasiveržti į Kaliningradą.