Klausimus apie LRT eteryje transliuotų protestinių žinučių kėlęs LRT tarybos narys Jonas Staselis, tuo metu ėjęs Turinio komiteto pirmininko pareigas, po to ne tik sulaukė puolimo. Šiandien jis neteko ir pareigų, kurios turėtų būti visiškai nesusijusios su LRT.
Į LRT tarybą J.Staselis buvo deleguotas Lietuvos meno kūrėjų asociacijos, kurioje ėjo asociacijos prezidento pareigas. Jis ne kartą viešai pasisakė nematantis nieko bloga, jeigu būtų keičiama LRT generalinio direktoriaus atleidimo tvarka.
Tokius užmojus dabartinė vadovė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė vadino LRT politizavimu. Buvo kilę iniciatyvų atsistatydinti net pačiai LRT tarybai, po ko turėtų atsistatydinti ir LRT vadovė. Tačiau galiausiai savo kėdę M.Garbačiauskaitė-Budrienė išsaugojo. O savosios neteko klausimus pagal priklausančią kompetenciją kėlęs J.Staselis.
Neseniai jis buvo atšauktas iš Lietuvos meno kūrėjų asociacijos prezidento pareigų. Už tokį sprendimą balsavo 16 konferencijos dalyvių, balsavusiųjų prieš nebuvo, o susilaikė 3 dalyviai. Liepos 15 d. turėtų įvykti dar viena neeilinė konferencija, per kurią bus išrinktas naujasis asociacijos prezidentas.
– Tikėjotės, kad būsite atstatydintas? – „Vakaro žinios” paklausė fotomenininko, iš Meno kūrėjų sąjungos vadovų atstatydinto Jono STASELIO.
– Manau, mažai kas tikėjosi, kad bus kitaip. Buvo akivaizdu, kad ši epopėja tuo baigsis. Kolegos jau balandį bandė jėga priversti, kad atsistatydinčiau pats.
Tada pasakiau, kad dar gruodį galėjome kalbėti apie tai, kaip išeiti iš situacijos, o ne užsidaryti į atskirą frakciją ir burti asociacijos viduje žmones prieš mane.
Be to, jeigu būčiau atsistatydinęs, tai reikštų, kad sutinku su jų kaltinimais. Tegul jie turi drąsos prisiimti atsakomybę, kad mane atstatydina.
Posėdžio metu, kai buvo sprendžiamas atstatydinimo klausimas, vienas žmogus pasakė, kad turėtų būti įvardijama atstatydinimo priežastis. Bet tada kiti sakė, kad pagal įstatymą galima atstatydinti ir neaiškinti, kodėl.
Jūs nežinote priežasties ar nenorite įvardinti, už ką mane atstatydinate? Dabar nurodoma, kad atstatydinama remiantis balandžio 28 d. visuotiniu susitikimu, kai buvo keliamas klausimas dėl pasitikėjimo.
Jau tada buvo neakivaizdžiai kalbama, esą kai kurios bendruomenės piktinasi mano veikla LRT taryboje ir Turinio komiteto klausimais LRT vadovybei. Bet tai aš vertinu jau kaip dalyvavimą politiniame procese.
Priežastis, greičiausiai, yra ta, nors ir bandoma ją maskuoti, kad kartu su kolegomis iš LRT Tarybos pradėjome klausti, kaip naudojami LRT resursai.
Nors klausimus kėlėme keturiese, aš buvau paverstas atsakingu, nes pasirašiau juos kaip Turinio komiteto pirmininkas ir man buvo lengviausia padaryti poveikį. Viskas prasidėjo nuo to, kai LRT generalinė direktorė paviešinimo šiuos Turinio komiteto klausimus.
– Išeitų, kad šie iškelti klausimai, kuriuos kelti Jums priklausė pagal pareigas, kainavo kitas Jūsų pareigas? Nors meno kūrėjų asociacija vienija meno atstovus ir su LRT čia neturėtų būti nieko bendra.
– Galima būtų pamatyti šią paralelę. Vienų pareigų atlikimas kainavo kitas pareigas. Nėra čia ko slėpti.
Tiek gruodį, tiek balandžio 28 d. asociacijos visuotinio susirinkimo metu kolegoms sakiau, kad tapęs LRT tarybos nariu joje neatstovauju asociacijai, nes jei LRT tarybos nariai atstovautų juos delegavusioms institucijoms – tai būtų interesų konfliktas.
Net LRT įstatymas apie Tarybos narius sako „atstovaujantis visuomenės interesams”. Kaip analogiją kolegoms priminiau, kad mūsų asociacija delegavo narį į Medijų rėmimo fondo Tarybą.
Ši Taryba asociacijai galėtų būti net „aktualesnė”, nes kai kurios asociacijos narės rašo projektus į šį fondą ir tikisi finansavimo. Tačiau asociacijos taryba deleguoto žmogaus nė karto nebuvo pakvietusi pasiaiškinti, ką ir kaip jis daro fondo taryboje, kokius projektus palaiko.
Kai žmogus yra deleguojamas į tokias tarybas, jis nebegali atstovauti jį delegavusios organizacijos interesams. Tad kaltinimai, kad mano veikla LRT taryboje kenkia Meno kūrėjų asociacijai, kai šis „kenkimas” motyvuojamas emocijomis, yra keisti.
– Sakote, kad žurnalistai neatskleidė tikrųjų Jūsų atstatydinimo priežasčių ir net pavardžių, kurias nurodėte?
– Gruodžio mėnesį, M.Garbačiauskaitei-Budrienei paviešinus LRT tarybos Turinio komiteto klausimus ir socialiniuose tinkluose prasidėjus puolimui prieš mane, Lietuvos meno kūrėjų asociacija surengė savo tarybos pasitarimą.
Jo metu kolegos norėjo išgirsti, kaip aš matau situaciją, paklausti klausimų. Kontekstui svarbus faktas, kad buvau informuotas, jog Lietuvos literatūros vertėjų sąjungai tame pasitarime atstovaus vertėjas Paulius Garbačiauskas – LRT generalinės direktorės brolis.
Kolegoms paklausus, pradėjau atsakinėti, tačiau vienu metu P.Garbačiauskas pertraukė mano atsakymą ir norėjo neleisti baigti atsakyti. Laimei, kolegos pareikalavo, kad man būtų leista kalbėti. Po atsakymo paklausiau P.Garbačiausko, ar jis nemano, kad jis yra suinteresuotas asmuo šiuo klausimu, tačiau jam taip neatrodė. Bet tai buvo tik pradžia.
Po pradinės klausimų atsakymų dalies, pasisakė asociacijos tarybos nariai ar jų atstovai. Tuomet buvo pasiūlyta surengti neeilinį gyvą asociacijos tarybos posėdį, o ne nuotolinį pasitarimą.
Asociacijos tarybos nariams paklausus, kokiu klausimu būtų renkamasi į tarybos posėdį, nes situacija jau buvo aptarta pasitarime, P.Garbačiauskas aiškiai pasakė, kad mes renkamės tam, kad patrauktume Joną iš čia.
Dar 2025 m. gruodžio 12 d. vykusiame asociacijos pasitarime Literatūros vertėjų sąjungos pirmininkė Daiva Daugirdienė bandė sakyti, kad aš „einu prieš menininkus”.
Man paprašius patikslinti, buvo pasakyta, kad tai yra principinis ir išskirtinis klausimas ir kad aš, kaip asociacijos prezidentas, pirmiausia turėjau paisyti menininkų interesų, o ne formaliai vykdyti savo pareigas LRT taryboje ir galėjau nepasirašyti Turinio komiteto keltų klausimų.
Tačiau konkrečiau, kas šiuo atveju yra menininkų interesai, taip ir neišgirdau atsakymo. O šių metų gegužę Lietuvos meno kūrėjo asociacija delegavo D.Daugirdienę į LRT tarybą. Tad kyla klausimas, kaip ji suvokia LRT tarybos nario pareigas, kurių, pasak jos, galima ir nevykdyti?
– Kova už žodžio laisvę kilo nuo pat LRT įstatymo projekto pradžios, nors tuomet projekte buvo kalbama tik apie LRT generalinio direktoriaus atleidimo tvarkos keitimą. LRT generalinė direktorė išsaugojo savo postą. Bet štai Jūsų paties pavyzdys rodo, kad organizacijose tokie procesai yra normalu.
– Nematau problemos atleisti ir LRT generalinę direktorę ar direktorių. Tai nėra nepajudinamos pozicijos.
Didžiausia problema buvo su 2024 m. priimta nuostata, kad LRT generalinį direktorių galima atleisti tik esant viešojo intereso pažeidimui.
Seimo Teisės departamentas ir kiti įvardijo, kad tai yra labai neapibrėžta sąvoka. Tie patys už laisvę kovoję žurnalistai patys sau prieštaraudami sakė, kad reikia šią nuostatą išlaikyti ir tuo pačiu pasakojo, kad teismuose kiekvieną kartą tenka įrodinėti, ar žurnalistai atstovauja viešajam interesui tam tikru atveju, ar ne.
Jeigu kiekvienu atveju skirtingai reikia įrodyti, kad gini viešąjį interesą, tai rodo, kad nėra aiškiai įvardyta, kas tas viešasis interesas yra.
Galime įsivaizduoti, kad tai buvo laisvo žodžio gynimas, bet aš iki šiol neišgirdau, kokios grėsmės buvo kilusios tam laisvam žodžiui.
– Mitingai už LRT suskirstė visuomenę į dvi stovyklas. Po Jūsų įrašu apie atstatydinimą iš asociacijos vadovo pareigų, pasipylė šimtai palaikančių komentarų iš įvairių profesijų atstovų ir net žinomų žmonių. Tai rodo, kad kitaip, nei nušviečia LRT, situaciją mato nemažai žmonių, bet jie pasirenka tylėti?
– Sunku pasakyti, kurioje pusėje daugiau žmonių. Be šių komentarų, kuriuos rašė ir žmonės, kurių visai nepažįstu, iki šiol dažniausiai palaikymą žmonės reikšdavo asmeniškai.
Pavyzdžiui, sustabdydavo gatvėje, užkalbindavo autobuse, sveikindavosi, pasakydavo, kad palaiko. Gaudavau asmeninių žinučių. Tai žmonės daro tyliai, greičiausiai nenorėdami susilaukti viešo puldinėjimo, kurį daro kita pusė.
Kai būdamas dar jaunuolis ėjau į Sąjūdžio mitingus, tai dariau tikėdamasis kitokios Lietuvos nei tarybinė Lietuva. Man kyla klausimas, kas yra suinteresuotas tokiu visuomenės supriešinimu. Manau, gali kyšoti priešiškų šalių ausys.
Visuomenės suskaldymas atėjus dienai X būtų pavojingas mums patiems. Kaip mes stotume į vienas gretas ginti tėvynės, jeigu mus tarpusavyje bando taip supjauti, kad net nesikalbėtume.
– Šiandien visuomenėje žmonės bijo sakyti savo nuomonę, nes gali sulaukti nemalonumų. Ir Jūsų atvejis tai tik dar kartą įrodė.
– Taip. Esu laisvasis menininkas ir aš žinojau, kad kadencijos baigiasi. Šiuo metu pradedu kalbėti su žmonėmis dėl darbo galimybių.
Girdžiu labai įdomių pasisakymų, kai sakoma, kad gal ir reikėtų mano paslaugų, bet kartu pridedama kažkas panašaus į „bet ką žmonės pasakys, kaip visuomenė sureaguos…”. Darosi labai įdomu. Žmonės turbūt bijo.
Situacija keista ir ji labai panašėja į tai, kai prieškario metu kai kurie žmonės buvo žymimi žvaigždėmis. Įdomu, ar laisvo žodžio gynėjų toks tikslas – sužymėti kai kuriuos žmones, kad visuomenei būtų aišku, kad jie yra už visuomenės ribų? Manau, einame link to.
Manau, mano atvejis buvo parodomasis susidorojimas, kad kitiems tarybos nariams net nekiltų fantazijų, jeigu reikėtų balsuoti dėl generalinio direktoriaus atstatydinimo, tam pritarti. Buvo parodyta, kas jiems bus.