Pradinė idėja pasikeitė
Penki jaunuoliai dalyvavo hakatone, kurį organizavo Jaunaragių fondas. Vaikinai pasirinko „CityShift Hub“ ir „Active Vilnius“ pateiktą iššūkį. Organizacijos kvietė jaunus žmones sukurti sprendimą Vilniaus miestui – kaip, pasitelkiant duomenis ir technologinius sprendimus, efektyviau planuoti sporto infrastruktūrą, valdyti ir prižiūrėti sporto objektus bei identifikuoti skirtingų miesto mikrorajonų sporto poreikius.
Viena iš komandų, kurią sudarė 11 klasės moksleiviai, sulaukė įvertinimo ir buvo apdovanota specialiuoju prizu. Komandos narys Paulius pasakojo „Delfi“, kad jaunuolius startuoliai domina todėl, jog jiems įdomu kurti savo produktus ir įgyvendinti idėjas. Komanda įvairiuose konkursuose ir projektuose dalyvauja nuo praėjusių metų.
Paklaustas, kodėl jaunuoliai pasirinko būtent miesto iššūkį, Paulius sakė, kad šis pasirodė įdomiausias.
„Iš visų pasirinkimų šio sprendimo įgyvendinimui turėjome daugiausiai idėjų“, – patikino jaunuolis.
Anot Pauliaus, komanda sukūrė sprendimą, kuris savivaldybei galėtų padėti nustatyti, kur tikslingiausia plėtoti sporto infrastruktūrą, pasitelkiant viešai prieinamus duomenis. Taip pat jie siūlė į sprendimą integruoti miesto gyventojus – suteikti jiems informaciją apie sporto erdvių užimtumą ir galimybę planuoti sporto veiklas tarpusavyje.
„Sukūrėme visą produktą, tačiau jį dar reikia tobulinti. Vėliau nusprendėme idėją šiek tiek pakeisti – pereiti prie sprendimo, kuris galėtų veikti ir be aktyvaus vartotojų įsitraukimo, nes tai buvo logiškiau ir lengviau įgyvendinama. Buvome susitikę su Vilniaus vicemeru ir investuotojais, iš kurių išgirdome vertingų patarimų. Idėją planuojame toliau tobulinti ir bendradarbiauti su savivaldybėmis. Šiuo metu deriname veiksmus su savivaldybe, kad galėtume panaudoti tikslesnius jų turimus duomenis“, – pabrėžė Paulius.
Paskutinysis hakatonas tapo tarptautinis
Investicinio fondo Jaunaragiai vadovė Inga Juozapavičienė sakė, kad paskutinysis hakatonas „Make it Real“, iš dalies finansuotas Šiaurės ministrų tarybos „Prosperous future“ programos, buvo tikrai ambicingas. Darbas jame truko 48 valandas, apie 100 jaunuolių iš Lietuvos, Ukrainos ir Šiaurės šalių buvo pasinėrę į kūrymą, testavimą, keitimą ir daugkartinius bandymus.
„Vienas svarbiausių uždavinių buvo kartu su partneriais suteikti jaunuoliams galimybių naudotis įvairiais dirbtinio intelekto įrankiais, kad jie iš tiesų galėtų kurti. Tuomet beveik 100 jaunuolių grupei pristatėme realių verslų iššūkius, o jie per 48 valandas kūrė jų sprendimus. Jie kūrė realius sprendimus ir prototipus, kuriuos galime parodyti, pačiupinėti. Svarbiausia buvo ne tik sugeneruoti hipotetinę idėją, bet sukurti veikiantį sprendimą. Svarbiausia buvo patirti, ką reiškia imti, padaryti ir dar pasiekti savo pirmuosius potencialius klientus“, – pasakojo I. Juozapavičienė.
Ji juokavo, kad dalyviams vienas sudėtingiausių etapų buvo skambinti verslo atstovams penktadienio popietę ir klausti, ar šie galėtų suteikti grįžtamąjį ryšį, ar sprendimas jiems reikalingas
„Taigi dalyviai patyrė tai, ką daugelis startuolių galbūt išgyvena per kelis mėnesius ar net metus. Tai jiems nebuvo lengva kelionė, bet kartu buvo ir daug džiaugsmo, nes per trumpą laiką jie galėjo įgyti pačią svarbiausią patirtį“, – patikino pašnekovė.
Anot jos, hakatonas pagal savo formatą yra pats intensyviausias vienos ar kelių dienų darbas.
„Čia žmonės ateina po vieną, nes be galo nori kurti, ar jau su komandomis. Per tą laiką jie generuoja ir vysto idėjas ir sprendžia realias problemas. Labai svarbu, kad po hakatono kelionė nesibaigtų ir kūrimo procesas toliau tęstųsi“, – paaiškino verslo mentorė.
Sunkumai, su kuriais susiduria jaunuoliai
I. Juozapavičienė plačiau papasakojo, kaip jaunimas gali sėkmingai prisidėti prie inovacijų kūrimo ir tapti kitokią Lietuvos ateitį kuriančia jėga. Anot jos, neretai visiems, pirmiausia, kyla mintis apie vienaragius, o Jaunaragių fondas buvo įkurtas suprantant, kad jaunas, dar mažai patirties turintis žmogus, nusprendęs kurti startuolį, susiduria su nemažais barjerais.
„Įprasti investiciniai fondai ieško jau patyrusių kūrėjų, kurie jau yra sukaupę daug gyvenimiškos patirties, patyrę ir sėkmių, ir nesėkmių. Todėl būtent jie dažniausiai sulaukia investuotojų dėmesio. Tačiau kelionė kuriant startuolį prasideda gerokai anksčiau, o mūsų jauni žmonės yra antrepreneriški, kūrybingi ir ambicingi“, – kalbėjo I. Juozapavičienė.
Tačiau pradėjus šią kelionę kyla keli svarbūs klausimai: kur rasti palaikymą, mentorystę, žmones, galinčius atverti duris į startuolių ekosistemą, ir finansavimą. Pasak pašnekovės, kiekviena pradžia yra nelengva – visada kyla klausimas, kas patikės pirmieji.
Kokia fondo misija?
I. Juozapavičienės teigimu, Jaunaragių fondas yra investicinis fondas, kurio misija – pirmiausia padėti jaunam žmogui patikėti savo idėja, palaikyti ir palengvinti prieigą prie finansavimo.
„Tai yra neliečiamojo kapitalo fondas. Tai reiškia, kad investuojame į jaunuosius startuolių kūrėjus, o fondo gauta investicijų grąža skiriama „Junior Achievement“ organizacijai, kuri dirba su moksleiviais ir ugdo jų antreprenerystės įgūdžius. Kita dalis lėšų investuojama į naujus startuolius. Taip kuriame tvarią antreprenerystės ekosistemą ir jos finansavimą“, – kalbėjo fondo vadovė.
Anot jos, Jaunaragių fondas yra filantropinis, o prie jo prisidėję žmonės ir kompanijos savo parama išreiškia tikėjimą jaunaisiais kūrėjais ir puikiai supranta, kokia sudėtinga bei skausminga gali būti verslo pradžia. Fondas orientuotas į poveikio investicijas.
„Tam, kad augintume jaunuosius startuolių kūrėjus, turime kurti ir skatinamąsias priemones auginti juos. Kuriame kartu su jais per hakatonus ir auginame jų idėjas per akseleratorius. Jos padeda atverti duris, suteikia jaunuoliams galimybę pamatyti realias pasaulio problemas, o mums – lydėti juos, kad jie žingsnis po žingsnio galėtų augti, tobulėti ir ieškoti pirmosios investicijos, kuri padėtų žengti dar kelis žingsnius į priekį“, – detalizavo I. Juozapavičienė.
Kūrėjai – jau nuo 14 metų
Ji juokauja, kad Jaunaragių fondą galima vadinti labiausiai „išprotėjusiu“, nes jis investuoja į bene rizikingiausią ir jauniausią visuomenės grupę, tačiau kartu – į itin ambicingus žmones. Pasak pašnekovės, nustatant amžiaus ribą buvo remtasi jaunimo sąvoka, todėl viršutinė riba yra 29 metai.
„Nėra amžiaus ribos, kuri nurodytų pradžią. Turiu nuostabių kūrėjų, kuriems yra 14 metų ir kurie, mano manymu, kartais yra brandesni nei vyresnieji. Pradinio amžiaus jau negalime įvardyti, nes kuo toliau, tuo jaunesni žmonės pradeda kurti. Tai labiausiai džiugina ir motyvuoja. Aš matau, kiek daug potencialo slypi jaunojoje kartoje. Dabar tik labai svarbu jį sugaudyti ir duoti jauniems žmonėms sparnus, kad jie galėtų skristi“, – pabrėžė I. Juozapavičienė.
„Ateina ir sako, kad jiems reikia pinigų, tačiau išeina su daug namų darbų ir supratimu, kad finansavimo jiems dar tikrai nereikia. Tai nėra toks dalykas, kai pinigai tiesiog įkrenta į sąskaitą ir gali iškart kažką daryti. Svarbu suvokti, kad investicija yra atsakomybė. Jie kreipiasi ne tik dėl pinigų, bet ir dėl pagalbos ar patarimo, ar jų idėja yra gera. Dažniausiai jie išgirsta atsakymą: „Nežinau“, nes tik rinka gali atsakyti į šį klausimą. Auginame idėjas kartu, tikriname ir kartu mokomės veikti greitai, visiško neapibrėžtumo sąlygomis“, – kalbėjo I. Juozapavičienė.