1 nuotr.
Donaldas Trumpas vėl pareiškė siekiantis, kad JAV perimtų Grenlandijos kontrolę. EPA-Eltos nuotr.
„Danija neišleidžia pinigų, kad iš tikrųjų padėtų Grenlandijai, tačiau ji yra svarbi Jungtinėms Valstijoms“, – kalbėjo D. Trumpas.
JAV prezidentas iškart pridūrė, kad Grenlandija „turėtų būti kontroliuojama JAV, o ne Danijos“.
Šis JAV prezidento pareiškimas nuskambėjo po jo teiginių, kad jo įsipareigojimas ginti Europą esą susilpnėjo dėl lyderių politinių sprendimų imigracijos ir energetikos klausimais.
„Jei jie nebus atsargūs šių dviejų dalykų atžvilgiu, nebeturėsite Europos“, – pridūrė D. Trumpas.
Leidinys „Stars and Stripes“ antradienį pranešė, kad D. Trumpas Ankaroje pagrasino išvesti visas JAV pajėgas iš Europos, jei Danija atsisakys atiduoti Grenlandiją.
Pasak „The Financial Times“, būtent šis JAV prezidento grasinimas įneša daugiausia neapibrėžtumo į Aljanso ateitį.
JAV prezidentas pakartojo pretenzijas į Grenlandiją skųsdamasis, kad kai kurios sąjungininkės atsisakė suteikti prieigą prie bazių atakoms prieš Iraną, kurias JAV ir Izraelis pradėjo vasario 28 d., ir nesutikimo padėti atverti pasaulio naftos ir dujų tranzitui gyvybiškai svarbų Hormuzo sąsiaurį, kurį Islamo Respublika keršydama užblokavo.
D. Trumpas tikino, kad šie europiečių sprendimai rodo, jog „su mumis nebuvo elgiamasi gerai“.
Kaip rašė ELTA, antradienį Turkijos sostinėje Ankaroje prasidėjusiame dviejų dienų NATO viršūnių susitikime Aljanso narės, siekdamos numalšinti D. Trumpo pyktį dėl jų pozicijos Irano klausimu, pabrėžė didėjančias išlaidas gynybai ir pristatė naujus karinio bendradarbiavimo projektus.
Siekdamos pademonstruoti ryžtą prisidėti Irano klausimu, sąjungininkės Europoje su Prancūzija ir Didžiąja Britanija priešakyje parengė planą karinio jūrų laivyno misijai, skirtai padėti JAV Hormuzo sąsiauryje.
Šalys jau perkėlė laivus arčiau šio regiono, kad būtų pasirengusios prireikus imtis veiksmų.
Tuo metu norą perimti daug gamtinių išteklių turinčią ir strateginėje geografinėje padėtyje esančią Grenlandiją D. Trumpas išsakė ir anksčiau.
Danijos premjerės komentaras
Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen trečiadienį vienareikšmiškai atmetė JAV prezidento Donaldo Trumpo pakartotą pageidavimą, kad jai priklausanti Grenlandija „turėtų būti kontroliuojama Jungtinių Valstijų“.
Į konsultacijas NATO viršūnių susitikime Ankaroje atvykusi ir žurnalistų paprašyta pakomentuoti pastarąjį D. Trumpo pareiškimą, M. Frederiksen pabrėžė, kad Danijos Karalystės administruojama ledu padengta sala neparduodama.
„Tikimės, kad visi, įskaitant visus sąjungininkus, gerbs Grenlandijos gyventojų teisę į savarankišką apsisprendimą. Esame suvereni valstybė, todėl norime, kad visi gerbtų mūsų teritorinį vientisumą ir suverenumą“, – pridūrė Danijos ministrė pirmininkė.
Iki 1953 m. Grenlandija buvo Danijos kolonija, o tada įgijo autonomiją, tačiau vis dar yra Danijos Karalystės dalis.
2025 m. pradžioje D. Trumpas pareiškė pageidaująs prijungti Grenlandiją prie JAV, taip įstumdamas NATO į krizę, nes salą valdanti Danija, kaip ir JAV, yra Aljanso narė.