Iš karto po mokyklos dabar jau 34-erių P. Dailidko patraukė į Jungtinę Karalystę, kur gyveno sesuo. Nors iš pradžių buvo nelengva ir slogios nuotaikos sugrąžino į Lietuvą, būsimas kovinio sporto čempionas netrukus vėl krovėsi lagaminus ir iki šiol gyvena emigrantų pamėgtame, nedideliame Bostono miestelyje.
Tačiau P. Dailidko gyvenimas dabar nuo likusių emigrantų skiriasi kardinaliai – jau dvejus metus jis gyvena iš to, ką per trumpą laiką susikūrė koviniame sporte ir papildomų darbų ieškoti nereikia.
„Dabar jau visiškai atsidėjau sportui, kai pradėjau kovoti „Brave CF“. Darau po porą treniruočių per dieną, geriau atsistatau, geriau miegu, valgau tvarkingai. Rezultatui tai duoda daug“, – bendraudamas su Delfi sakė P. Dailidko.
P. Dailidko organizacijoje kovoja jau trejus metus, per kuriuos pasiekė šešias pergales iš eilės ir patyrė vienintelį pralaimėjimą. Praėjusiais metais jis pirmame raunde nokautavo Patryką Dubiela ir užsijuosė čempiono diržą, kurį sėkmingai apgynė šių metų gegužę, kai antrame raunde pribaigė Odie Delaney.
„Buvo labai daug adrenalino, sunku prisiminti tą momentą. Tuo metu buvo didelis spaudimas, nes anksčiau „Brave CF“ niekada neturėjo sunkaus svorio čempiono – aš esu pirmas organizacijos čempionas. Tai daug ką reiškia, tai bus įrašyta istorijoje“, – kovą dėl diržo prisiminė jis.
„Aš visada sportuoju, niekada nenustoju treniruotis. Išlieku visada aktyvus. Jeigu nori tobulėti, turi visada dirbti. Būna kovotojų, kurie po kovos pora mėnesių ilsisi, nieko nedaro, bet taip neprogresuosi. Tas ir lemia sėkmę, nes visada tobulėji“, – sako P. Dailidko.
Užsiimti koviniu sportu jis pradėjo vėlai – daugmaž prieš aštuonerius metus, kai pačiam jau buvo 26-eri.
„Pradėjau labai vėlai – nuo muay thai, bet pirmus metus per savaitę turėdavau vieną, dvi treniruotes, nes man svarbiausia buvo svarmenu kilnojimas. Po to pradėjau boksuotis, dalyvavau varžybose, prijungiau graplingą. Galiausiai pradėjau užsiimti mišriais kovos menais. Profesionalu save galiu vadinti ketverius metus“, – skaičiuoja vyras.
Tokį greitą šuolį labiausiai lėmė tai, kad pradėjęs savo kelią nedidelėje Bostono sporto salėje, P. Dailidko tapo UFC čempiono Tomo Aspinallio treniruočių partneriu.
„Vos pradėjęs sportavau savo rajone, o čia nebuvo sunkiasvorių. Buvo per lengva. Pakeičiau tris sporto klubus. Galiausiai nebeturėjau su kuo sportuoti, nebuvo kur važiuoti daugiau. Dabar sportuoju Liverpulyje – 3,5 valandos kelio nuo mano namų. Čia yra 6-10 aukščiausio lygio sunkiasvorių. T. Aspinallis, Ante Delija, pasportuoti atvažiuoja ir Rico Verhoevenas, Martinas Buday’us, Phillipas de Friesas. Kai pradėjau čia sportuoti mano lygis staigiai šovė į viršų – su tokiais žmonėmis ir pasitikėjimo savimi įgauni daugiau, viskas kitaip“, – įsitikinęs P. Dailidko.
Kaip nutiko, kad nieko dar neįrodęs ir vos savo kelią koviniame sporte pradėjęs P. Dailidko atsidūrė šalia T. Aspinallio?
„Jis neturėjo treniruočių partnerių, todėl išėjo iš sporto salės, sukūrė savo treniruočių grupę. Mano treneris jam parašė, kad turi sunkiasvorį. Nuvažiavome vieną kartą, pasitreniravome su juo, tada kurį laiką nebevažiavau. Po traumos jis pradėjo kurti grupę ir ten pateko tik tie, kurie gavo kvietimą. Aš jį gavau, prilipau ir esu nuo pirmų dienų.“, – prisiminė kovotojas.
Dabar vyras gyvena tarp Bostono ir Liverpulio – į pastarąjį patraukia kiekvieną antradienį ir grįžta penktadienį. UFC – mišrių kovos menų olimpas, kurį svajoja pasiekti didžioji dauguma kovotojų. Taip pat kaip krepšinyje NBA. Ar sportuodamas su šios organziacijos nariais ir T. Aspinaliu lietuvis junta, kad šie – kito lygio sportininkai?
„Nėra didelio skirtumo. Aš su juo normaliai dirbu, nėra taip, kad būtų vieni vartai. Atidirbame gerai su juo. Treneriai sako, kad aš lengvai galėčiau dabar būti UFC sunkiasvorių dešimtuke“, – teigia P. Dailidko.
Šansą praverti UFC duris P. Dailidko jau matė horizonte – po paskutinės kovos sulaukė organizacijos kvietimo, tačiau vis dar turi dviejų kovų sutartį su „Brave CF“. Šiai pasibaigus spręs dėl tolimesnių žingsnių, nes kontraktą aktyviai siūlo ir antra pagal pajėgumą pasaulio MMA organizacija – PFL.
Nuo žingsnio į UFC kol kas baido ir organizacijos siūlomas prastas pradinis uždarbis – P. Dailidko neslepia, kad jau dabar gauna didesnius honorarus. O ir „Brave CF“ galimybės tobulėti – puikios. Organizacijos čempionais yra tapę Ilia Topuria ir Chamzatas Čimajevas – dabartiniai UFC čempionai.
Visų akis traukia ne tik P. Dailidko iškovotas titulas, bet ir kelias šio link. Profesionaliame ringe jis yra pasiekęs dešimt pergalių ir visos jos baigėsi anksčiau laiko – dažniausiai nokautais po galingų smūgių.
Kartu lietuvis yra universalus kovotojas – turi tiek nokautuojančius ir staigius smūgius, tiek ir geba konkurencingai imtyniauti. Tą įrodė ir paskutinėje kovoje, kurioje teko ginti diržą prieš iššūkį jam metusį ir iki tol tik pergales rinkusį Odie Delaney, buvusią JAV studentų imtynių žvaigždę.
„Aš visada buvau universalus. Anksčiau žaidžiau krepšinį, galėjau žaisti ir po krepšiu ir tritaškius gerai šaudžiau – taip pat ir čia, – juokiasi P. Dailidko. – Turiu greitį, bet turi ties juo dirbti, atlikti specialius pratimus. Nebūsi tiesiog greitas. Turiu ir jėgą, bet jeigu esi tikras sunkiasvoris – ją ir turėsi. Visada stengiuosi kuo ramesnis išeiti į narvą, atidirbti, bet kai matau progą – tada jau pribaiginėju varžovą. Bet ateidamas į ringą neturiu tokio tikslo kovą baigti anksčiau laiko, kaip tik mėgstu pažaisti, pažiūrėti, ką daro varžovas.“
Netrukus P. Dailidko ir būrį kitų Lietuvos kovotojų bus galima išvysti Lietuvoje, Vilniuje. Viso vakaro metu įvyks net 11 kovų, o be P. Dailidko pasirodys Laurynas Urbonavičius, Žygimantas Ramaška, Tomas Pakutinskas.
„Bus šiek tiek spaudimo. Kai kovoji kažkur kitur, tada ne taip rūpi, o dabar žinau, kad bus draugų, kurie stebės, o dar reikia apginti savo titulą. Tas, kuris ateina kovoti dėl titulo, pralaimėjęs nieko nepraras. O man reikia apginti diržą, todėl turiu daugiau ką prarasti. Bet aš su spaudimu susitvarkau. Būna pora dienų pasinervuoju, bet adaptuojusu prie to ir tada būnu ramus. Prieš paskutinę kovą nusiraminau likus dienai. Tiesiog bum ir persijungia viskas“, – aiškino P. Dailidko.
„Brave FC“ dažnai rengia turnyrus skirtinguose miestuose Europoje ir visame pasaulyje – Tenerifėje (Ispanija), Liublianoje (Slovėnija), Alkmare (Nyderlandai), Vienoje (Austrija), Milane (Italija), Belgrade (Serbija) ir kitur. Organizaciją 2016 metais įkūrė Bahreino šeichas Khalidas bin Hamadas Al Khalifa. 2021 metais organizacija sulaukė įvertinimo – buvo pripažinta geriausia pasaulyje kasmetiniuose MMA apdovanojimuose.
„Brave FC“ prezidentas Mohammedas Shahidas teigė, kad šios siekis – suteikti geriausias įmanomas sąlygas kovotojams atsiskleisti ir tapti sparčiausiai augančia MMA organizacija pasaulyje.