1 nuotr.
Vytauto Babravičiaus dainos skambėjo įvairiuose pilietiniuose renginiuose. Redakcijos archyvo nuotr.
Muzikuoti Simas pradėjo dar vaikystėje, vėliau grojo mokyklos ansamblyje „Ainiai”.
Įstojęs į Žemės ūkio akademiją, buvo aktyvus studentas, kūrė dainas, koncertuodavo studentiškų dainų festivaliuose.
Dirbo Lietuvos radijo ir televizijos redakcijose, aštuoneris metus buvo žurnalo „Jaunimo gretos” muzikinės rubrikos redaktoriumi. 1978 metais įkūrė kantri muzikos grupę „Deficitai”, gyvavusią penkerius metus.
Jo sukurtos dainos skambėjo Berlyno, Budapešto, Helsinkio ir kitų miestų politinės dainos konkursuose.
Babravičius buvo aktyvus prasidėjusio Atgimimo Sąjūdžio dalyvis, su „Roko maršu” apkeliavo kone visą Lietuvą.
Sėkmingai koncertavo JAV, Kanados, Brazilijos, Australijos, Naujosios Zelandijos lietuvių kolonijose.
Išleidęs beveik dešimt muzikinių albumų, jis į lietuviškų dainų istoriją įėjo kaip vienas aktyviausių kūrėjų.
Galime vardinti ir vardinti jo parašytas dainas „Žemaičių Robinhudas”, „Vyturėliai jūs mano…”, „Autostradoje Vilnius – Kaunas”, „Šoka, kaip kas moka”, „Pasenėjau, bet nepasenau”, „Lietuvai”, „Kur tas dulkėtas traukinys?”.
Bet bene populiariausia, dažniausiai skambėjusi daina ir kartojama beveik kiekvienoje jo plokštelėje yra „Sodžiaus jovarai”. Prisiminkime jos žodžius…
Mylimi lig ašarų, jovarai gyvuos,
Jie nuo pat vaikystės vasarų
Man posmuose dainuos.
Kol menu peizažą tolimą,
Rodo kelią tartum švyturiai.
Moja grįžtančiam namolio man
Sodžiaus jovarai.
Laikas nejučiom prabėgdavo,
Jo tausot neįpratau,
Noris visuomet skubėt namo,
Jei žinai – ten lauks…
Kol gerai – neklausiame,
Jei blogai – mintis kamuos:
Gal kitur geriau?
Geriausia man būdavo namuos.
1997 metais jis solidžiai paminėjo savo kūrybinės veiklos trisdešimtmetį. Lietuvoje buvo surengtas koncertinis turas „Dainuoja Simas”.
Bet vieno renginio metu patirta sunki trauma sukliudė sėkmingai baigti muzikinį maratoną.
Dabar Simas mikrofoną į rankas ima jau labai retai…