Nemato priežasčių pigimui
„Omberg Group“ generalinė direktorė Deimantė Laumytė komentuoja, kad išsilaikant dabartinėms sąlygoms būsto kainos toliau augs po kelis procentus per metus.
„Dviženklio augimo nenorėčiau jokiu būdu prognozuoti. (…) Tiek balandį, tiek gegužės mėnesį Vilniaus rinkai buvo pasiūlytas rekordinis skaičius būstų. Ir netgi įliejus į rinką papildomą kiekį naujų būstų kainos nepradėjo kristi, – kas turėtų būti“, – „Delfi“ televizijos laidoje „Verslo tema“ kalbėjo D. Laumytė.
Pasak jos, žmonių noras įsigyti būstą yra ganėtinai didelis, tad kalbėti apie kainų burbulą ar jų kritimą 20-30 proc. nelabai yra pagrindo.
Jokių prielaidų kainoms kristi nėra.
Deimantė Laumytė, „Omberg Group“ generalinė direktorė
„Masinis kritimas gali būti, jeigu nutiks rinkai kažkas, ko dar nesame matę. Bet jokių prielaidų kainoms kristi nėra. Atlyginimai auga, statybinės medžiagos brangsta, projektai tęsiasi laike, (…) pirkėjų noras įsigyti būstą yra“, – sako pašnekovė.
„Panašu, – taip, kaip juda rinka, – kad turėsime ir truputėlį to brangimo“, – pridūrė ji.
Trumpa ištrauka iš laidos:
Įžvelgia vieną išeitį
SEB banko Strategijos ir paslaugų klientams skyriaus vadovas Arūnas Badaras prognozuoja, kad žiūrint į dabartines tendencijas sunku kalbėti apie NT kainų mažėjimą. Pasak jo, svarbu didinti būsto pasiūlą šalyje.
„Jeigu vertiname laisvą rinką, tai vėlgi grįžtu prie to paties – pasiūlos ir paklausos. Tai panašu, kad žmonių noras įsigyti nekilnojamą turtą artimiausiu metu tikrai nesumažės, ypač Vilniuje, kuris yra didėjantis miestas.
Tai vienas iš būdų, be abejonės, yra didinti pasiūlą, nes paklausa, – jeigu palūkanų norma ateityje mažės, atlyginimai ir toliau augs, žmonių noras įsigyti tikrai išliks, – klausimas, ar bus pakankamai objektų, kuriuos galima nusipirkti. Ir tada, be abejo, dėl jų prasideda konkurencija“, – laidoje kalbėjo A. Badaras.
Žmonių noras įsigyti nekilnojamą turtą artimiausiu metu tikrai nesumažės, ypač Vilniuje.
Arūnas Dabaras, SEB banko Strategijos ir paslaugų klientams skyriaus vadovas
Registrų centras gegužę skelbė, kad nepaisant visų iššūkių bent jau kol kas NT rinka nedemonstruoja sulėtėjimo. Pateikiame sausio-balandžio butų pardavimo sandorius didmiesčiuose 2026 metais ir palyginimą su ankstesniais metais:
Ar plėtotojai gali susimažinti maržas?
„Omberg Group“ generalinė direktorė D. Laumytė nemano, kad yra galimybės patiems plėtotojams piginti būstą. Pasak jos, visoje būsto statybos grandinėje yra daug veiksnių, kurie daro įtaką kainoms.
„Mums, kaip vystytojui, nuo sklypo įsigijimo iki notarinės sutarties ir iki pardavimo vartotojui, klientui, reikia padaryti apie 50-60 kontaktinių taškų, kurie išsitęsia neapribotame laike“, – teigia ji.
Masinis (kainų) kritimas gali būti, jeigu nutiks rinkai kažkas, ko dar nesame matę.
Deimantė Laumytė, „Omberg Group“ generalinė direktorė
Pasak jos, pavyzdžiui, naftos brangimas automatiškai lemia ir statybų kainas per logistiką, statybines medžiagas ir pan.
„Vystytojai jau seniai nebeskaičiuoja pelno kaip pelno. Vystytojai skaičiuoja IRR rodiklį, tai yra Internal Rate of Return (vidinė grąžos norma – red.) arba kapitalo efektyvumas, nes jeigu nekilnojamas turtas turėtų oro prognozę, tai aš ją apibūdinčiau kaip nuolatinį neapibrėžtumą su garantuotais siurprizais“, – kalbėjo D. Laumytė.
„Vystytojai šiais laikais skaičiuoja, ar 10 tūkst. eurų uždirbsi per metus, ar tuos pačius 10 tūkst. eurų uždirbsi per 4-5 metus“, – pridūrė pašnekovė.
Įvertino, ar tapsime nuomos visuomene
A. Dabaras, paklaustas, ar nenutiks taip, kad ilgainiui šalyje didės nuomininkų dalis, siūlo žvelgti į procesus pozityviai ir neįžvelgia drastiškų pokyčių ateityje.
„Į visą šitą reikalą norėčiau žiūrėti pozityviai, nes panašu, kad Lietuva, kaip valstybė, kaip visuomenė, ji tikrai turtėja. O lietuvio charakteryje, mūsų genuose vis dėlto yra turėti nuosavą nekilnojamą turtą. Tai tikrai greito perversmo čia nematau“, – sako SEB atstovas.
Sunkiai prognozuočiau, kad nekilnojamo turto kainos Lietuvoje galėtų mažėti.
Arūnas Dabaras, SEB banko Strategijos ir paslaugų klientams skyriaus vadovas
Jis atkreipia dėmesį, kad Estijoje nekilnojamasis turtas yra brangesnis nei Lietuvoje, o darbo užmokestis panašus, nors ir truputį aukštesnis.
„Bet Estijoje matome lygiai taip pat augimą ir žmonių norą įsigyti nekilnojamą turtą. Tai panašu, kad tikrai tas (kainų – red.) augimas šiek tiek gali būti, bet vis dėlto įperkamumas tam tikrą balansą ir toliau turės. Tai kažkokių drastiškų pokyčių neturėtų būti“, – sako jis.
Nauja rizika ir institucinių sprendimų paieškos
Lietuvos bankas birželio pradžioje skelbė, kad šalies ekonomika ir finansų sistema yra atspari, tačiau per pastaruosius metus būsto rinkoje padaugėjo įtampos ženklų.
„Šiais metais išskiriame naują riziką, kurios dar nebuvo tarp svarbiausių praėjusiais metais, tai netvaraus būsto kainų augimo rizika“, – spaudos konferencijoje kalbėjo LB valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus, kurį cituoja ELTA.
LB teigimu, šiemet būsto kainų augimas padidėjo ir pasiekė 15 proc. (pernai buvo perpus mažesnis), viršijo nuomos ir būsto statybų kainas, gyventojų pajamų augimą.
„Būsto kainų pervertinimas taip pat padidėjo, (…) tačiau būsto įperkamumas nėra reikšmingai suprastėjęs, spartesnė pasiūlos plėtra padėtų stabilizuoti kainų augimą“, – sakė G. Šimkus.
Lietuvos bankas užsiminė apie mokesčius: reguliuotojo teigimu, šiuo metu palyginti maži NT mokesčiai iš dalies skatina investicinę paklausą, todėl platesnio NT apmokestinimo klausimas ir toliau esąs aktualus vertinant būsto rinkos balansą.
Savo ruožtu Aplinkos ministerija birželį pristatė kartu su partneriais parengtą Būsto prieinamumo Lietuvoje didinimo galimybių vertinimą. Jis atskleidė, kad šaliai reikalingi kompleksiniai sprendimai, apimantys būsto pasiūlos didinimą, įperkamumo gerinimą, socialinio ir prieinamo savivaldybių būsto plėtrą bei efektyvesnį esamo būsto fondo panaudojimą.
Vertinime akcentuojama, kad būtina iš esmės keisti savivaldybių vaidmenį, pavyzdžiui, efektyviau panaudojant jau esamą būsto fondą. Socialinio būsto sektorius Lietuvoje išlieka vienas mažiausių ES, todėl daliai gyventojų socialinio būsto tenka laukti kelerius metus.