Klausimas premjerei

„Ministre pirmininke, 2018 metais Seimo parlamentinis tyrimas aiškiai konstatavo, kad elektroninė sveikatos sistema buvo diegiama neefektyviai, įsisavinant dešimtis milijonų eurų ir nesukuriant realios naudos nei pacientams, nei medikams. Tačiau Vyriausybė dabar skiria dar 25 mln. iš valstybės biudžeto sistemai dekomponuoti ir beveik 13 mln. eurų atskirai GMP sistemai diegti, neįvertinus ankstesnių nusikalstamų klaidų, neįtraukus medikų bendruomenės ir nepasiekus jokio sisteminio atskaitingumo.

Kodėl šios paslaugos nėra perkeliamos į PSDF valdomą sritį, kur būtų užtikrinta kokybė ir kontrolė, o paliekamos Registrų centrui, kuris neturi nei atsakomybės, nei paslaugų kokybės kontrolės? Kodėl GMP sistema nuomojama iš privačios įmonės, o ne integruojama į bendrą 112 sistemą, kaip to reikalauja Europos Sąjungos direktyvos?” – premjerės Ingos Ruginienės Seime pasiteiravo parlamentaras Vitalijus GAILIUS.

Patys nedarėte

„Tai kodėl nepadarėte to per savo kadenciją? Nepadarėte. Dabar noriu pasakyti vieną dalyką. Informacinės sistemos kritiškai svarbios visuose sektoriuose. Lygiai taip pat ir elektroninė sveikatos priežiūros sistema. Taip, problemų buvo, ir ne su viena sistema. Tai nereiškia, kad mes dabar turime pereiti prie popieriaus ir atsisakyti informacinių sistemų.

Informacinės sistemos sensta ir jos turi būti pritaikytos mūsų vartotojams. Jeigu buvo padarytas toks darbas, kad vartotojams sunku naudotis sistema, tai mūsų, šios Vyriausybės, pareiga šią sistemą pritaikyti lengvesniam vartotojų naudojimui. Tai ir ketiname daryti, šiai dienai yra skiriamos lėšos.

O iš kur atsirado tokia mintis, kad nepasitarus su specialistais, kad nebus tos lėšos paskirstytos taip, kaip reikia, naudingai vartotojams ir pačiai sistemai sukurti, tai aš nelabai suprantu. Visas tas procesas bus, o jeigu jo nebus, tada galėsite ir klausti tokių klausimų”, – atsakė ministrė pirmininkė.

„Įsisavinimas”

Sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė pridūrė: „E.sveikatos sistema iš tiesų kelia daug klausimų mums patiems. Turbūt trumpiausias atsakymas būtų toks. Tikrai vyksta svarstymas dėl e.sveikatos atskyrimo nuo Registrų centro, vertinami ir svarstomi įvairūs variantai. Tas sprendimas neįvyktų nei per mėnesį, nei per kelis artimiausius mėnesius. Mes labai atsakingai žiūrime į e.sveikatos sistemos veikimą, nes tai yra paslaugų teikimo infrastruktūros platforma”.

V.Gailius „Vakaro žinioms” aiškino nesuprantantis, kur bus išleisti tie beveik 13 mln. eurų GMP sistemai.

„Turbūt kas nors nori „įsisavinti” pinigus”, – spėliojo politikas.

„Visos problemos žmonėms prasideda jau nuo e.sveikatos, nors į ją sukišta dešimtys milijonų eurų. Sistema vis dekomponuoja, tai yra, taisoma. Ir tai nesibaigia”, – pabrėžė V.Gailius.

Tyla

Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Lina Šukytė-Korsakė „Vakaro žinioms” teatsakė, kad nieko komentuoti nenori – esą tai yra ministerijos reikalas. Jos pavaduotojas komitete Andrius Busila teigė, kad komitete šis klausimas nebuvo svarstytas, todėl irgi susilaiko nuo komentarų.

„Kad e.sveikatos sistema tinkamai neveikia, tai visiems yra akivaizdu, tačiau kodėl taip yra? Manau, kad sistemos diegimas vyksta per lėtai ir nespėja paskui informacinių technologijų tobulėjimą”, – spėliojo Seimo narys.

Skambinti reikia 113

Tuo metu Greitosios medicinos pagalbos vadovas Donatas PALIULIONIS „Vakaro žinioms” sakė, kad pacientams niekas nesikeis – jie ir toliau galės medikų pagalbą išsikviesti numeriu 113.

„Numeris nesikeičia, kaip ir buvo, taip ir liks 113″, – trumpai atsakė D.Paliulionis, taip ir nepaaiškinęs, kur tada bus išleisti beveik 13 mln. eurų.

Jei kam neteko kviesti greitosios medicinos pagalbos, tai galbūt nežinote, kad patariama skambinti ne numeriu 112, o 113.

Pasirodo, numeriui 112 yra skirtas prioritetas visuose ryšio tinkluose. Tai reiškia, kad net tais ypatingais atvejais, kai yra dideli skambučių srautai ir ryšio operatorių tinklai negali aptarnauti viso skambučių srauto, skambučiui numeriu 112 yra suteikiama pirmenybė tinkle ir jis pasiekia Bendrąjį pagalbos centrą.

Numeris 113 tokios pirmenybės neturi. Jis net ir įsteigtas buvo tam, kad konsultacinio pobūdžio skambučiai būtų atskirti ir neužimtų skubios pagalbos linijos 112.

Tačiau tai nereiškia, kad skambinant 113 galima greičiau sulaukti pagalbos: jei numeriui 112 yra suteikiama pirmenybė tiek ryšio tinkluose, tiek pačiose dispečerinėse, šiuo numeriu skambinantiems žmonėms netenka laukti bendroje 113 skambučių eilėje, kol bus užbaigta konsultacija, kuri paprastai užtrunka kur kas ilgiau nei skubios pagalbos skambutis.

Skaidys

Registrų centras informavo, kad iki kitų metų pavasario bus žengtas dar vienas žingsnis e.sveikatos modernizavimo link – Registrų centras už 3,4 mln. eurų ketina įsigyti naują platformą, kurioje galės veikti būsima naujoji sistema.

Pasak įstaigos, „e.sveikatos dekomponavimo tikslas – išskaidyti vienoje monolitinėje platformoje esančią sistemą į atskiras mažesnes dalis” – kad, jei kas nors „nulūžtų, visa sistema nesutriktų, kaip buvo šiemet gegužę, kad nei gyventojai negalėjo prie jos prisijungti, nei gydytojai išrašyti receptinių vaistų. Skelbta, kad bendras viso e.sveikatos sistemos ir jos posistemių dekomponavimas kainuos apie 25 mln. eurų.

Komentuoja Sveikatos apsaugos ministerija:

„Nuolat tobulinama e.sveikatos sistema, prie kurios kiekvienas gyventojas gali nesunkiai prisijungti ne tik naudodamasis interneto naršykle, bet ir mobiliąja programėle. Pasak sveikatos apsaugos viceministro Danieliaus Naumovo, šiandien e.sveikatos sistema naudojasi be išimties visi – viešojo ir privataus sektoriaus sveikatos priežiūros įstaigos, visuomenės sveikatos specialistai, vaistinės”, – teigiama ministerijos pranešime.

„Kai prieš dešimtmetį atsirado e.sveikata, dauguma medikų, gydymo įstaigų, kitų socialinių partnerių prieštaravo, pasisakė prieš šios sistemos įdiegimą, – prisimena viceministras. O pažiūrėkime kaip yra dabar: nors kelioms minutėms „užlūžus” sistemai, visi pastebi ir sako, kad neįmanoma dirbti. Tai yra geriausias įrodymas, kad e.sveikata yra reikalinga”, – cituojamas viceministras.

Šiandien viešojoje erdvėje girdime medikų skundus, kad e.sveikata neveikia, ir jie negali prisijungti, išrašyti siuntimo ar vaistų, tačiau Europos Sąjungos šalių mastu Lietuva kurdama ir tobulindama e.sveikatą užima vieną iš lyderiaujančių pozicijų kartu su Estija, Portugalija. Atvyksta delegacijos iš kitų Europos šalių mokytis, kaip sukurti tokią e.sveikatos sistemą, kokią jau turi Lietuva”, – teigia ministerija.

„E.sveikata nuolat tobulinama, kad taptų paprastesnė, labiau „draugiška vartotojui”, – cituojamas D.Naumovas. Didelis žingsnis žengtas ta kryptimi – sukurta ir paleista e.sveikatos programėlė, kuri labai patogi šiuolaikiniam programėlių vartotojui.

Ją galima nemokamai parsisiųsti iš „Google Play” ar „App Store” parduotuvių. Manau, šią programėlę galėtų savo mobiliuosiuose telefonuose turėti visi tie, kurie rūpinasi savo sveikata ir skaitmeniniais sprendiniais. Ir tokių žmonių kasdien vis daugiau, nes tai kas buvo neįmanoma prieš 10 metų, šiandien jau tampa kasdienybe. Juk dabar net senjorai moka apsipirkti internetinėse parduotuvėse, todėl ir e.sveikatos programėle besinaudojančių turėtų būti vis daugiau”, – teigia D.Naumovas.

Viceministras tikino, kad pats atsisiuntė šią programėlę ir pas gydytoją užsiregistravo per pusę minutės: žymiai patogiau nei tai būtų daręs prie kompiuterio, nes nereikia kiekvieną kartą eiti per „Valdžios vartus”, prisijunginėti. O štai „Vakaro žinių” eksperimentas parodė, kad norint užsiregistruoti per programėlę pas Centro poliklinikos šeimos gydytoją, gaunamas atsakymas „duomenų nėra”.