Bendrovės „Norfos mažmena“ valdybos pirmininkas ir gamybos bei logistikos bendrovės „Rivona“ generalinis direktorius Dainius Dundulis neslepia – daugelis ekologiškų sprendimų gimė ieškant maksimalaus veiklos efektyvumo, kuris galiausiai davė apčiuopiamų rezultatų aplinkosaugai.

Žiedinė ekonomika logistikoje: nuo galingų presų iki skaitmenizacijos

Vienas didžiausių prekybos sektoriaus iššūkių – milžiniški transportavimo pakuočių kiekiai. „Norfos“ prekybos tinkle sukurta uždara logistikos sistema šiandien leidžia antram gyvenimui grąžinti net 99,9 proc. pirminių popieriaus ir plastiko pakuočių. Į mišrių komunalinių atliekų srautą nugula tik minimali, stipriai užteršta žaliavų dalis.

Šį rodiklį pasiekti padėjo ne tik tikslus darbuotojų darbas, bet ir investicijos į modernią įrangą. Didžiosiose tinklo parduotuvėse įdiegti automatizuoti pramoniniai presai, kurie kartono atliekas supresuoja į tankias 400 kilogramų kitkas.

„Tokia sistema ir įranga leidžia ne tik perdirbimui grąžinti beveik visą panaudotą pirminę pakuotę, bet ir ją transportuoti kuo tvariau, nes parduotuvėse pradėti naudoti galingi presai kartonui leidžia maksimaliai efektyviai išnaudoti transportą ir nešvaistyti lėšų „oro pervežimui“, – sako D. Dundulis.

Kaip pasakoja „Norfos“ vadovas, surinktas kartonas vežamas į jį perdirbančią įmonę Klaipėdoje, o panaudotos plastiko pakuotės – į gamyklas, kurios iš jų gamina įvairią produkciją. Ateityje tokią automatinę įrangą, reikalaujančią minimalių žmogaus darbo ir energijos sąnaudų, planuojama plėsti ir kituose tinklo objektuose.

Paraleliai su fizine pakuote tinkle įvyko ir administracinė revoliucija – popierius čia naudojamas tik kraštutiniais atvejais, kai skirtingų įmonių skaitmeninės sistemos „nesusikalba“.

„Tarp įmonių, pavyzdžiui, „Norfos“ parduotuvių ir joms prekes tiekiančios „Rivonos“, jau „vaikšto“ tik e. sąskaitos, popieriaus visai neeikvojame. Įsigaliojus elektroninei dokumentų apskaitai, mums nebereikia kaupti tonų popierinių kasos juostų ir kitų dokumentų, kuriuos privalome saugoti 10 metų. Taip taupome resursus ir apskaitai, ir fiziniam saugojimui – patalpos kasmet tuštėja“, – praktinius e-sistemos privalumus vardija verslininkas.

Pokyčius pajuto ir pirkėjai – lojalumo programėlėje jie gali visiškai atsisakyti popierinių čekių. Be to, skaitmeninė sistema atlieka ir apsauginę funkciją.

„Jei pirkėjas per neapsižiūrėjimą į savo krepšelį bando įsidėti pasibaigusio galiojimo prekę, sistema blokuoja pirkimą. Tai mūsų pirkėjų apsauga, garantuojanti, kad sveikatai galimai pavojingų maisto prekių jis net negalėtų nusipirkti“, – aiškina D. Dundulis.

Radikalus maisto švaistymo mažinimas: formulė, pranokusi ES vidurkį

Eurostato 2023 m. duomenimis, Europos Sąjungos šalyse mažmeninėje prekyboje maisto švaistymo nuostoliai vidutiniškai sudaro apie 8 proc. Tuo tarpu „Norfos“ tinkle utilizavimui nurašoma vos 0,4–0,6 proc. maisto prekių – tai kelis kartus mažiau nei rinkos vidurkis.

Pasiekti tokį rezultatą padėjo prieš pustrečių metų įvesta griežta vaisių ir daržovių skyriaus valdymo strategija. Kadangi šios prekės genda greičiausiai, kiekvieną pirmadienį nuo 17 valandos joms taikomas 50 proc. išpardavimas.

„Pirmadienio vakarais šis skyrius pirkėjų būna tiesiog „iššluojamas“, o nuo antradienio čia užvežami šviežiausi vaisiai ir daržovės. Tokia sistema vaisių ir daržovių skyrius kiekvieną savaitę padeda atnaujinti 100 proc. Pirmadienio akcijas pamėgę pirkėjai įsigyja jiems tinkamų produktų perpus pigiau, o ieškantys šviežiausių – juos renkasi nuo antradienio“, – dviguba nauda džiaugiasi D. Dundulis.

Šis sprendimas nurašomų vaisių ir daržovių kiekius akimirksniu sumažino tris kartus, o per praėjusius metus rodiklis susitraukė dar 30 proc.

Jei maisto produktai visgi lieka neparduoti, tinklas taiko trumpiausio kelio logistiką, kad žaliavos virstų parama arba energija.

„Besibaigiančio galiojimo, tačiau maistui dar tinkamus produktus aukojame 17-ai organizacijų skirtinguose šalies miestuose, kurios jais dalinasi su mažiau pasiturinčiais tų regionų gyventojais. Tokia decentralizuota paramos sistema sudaro galimybes produktams jų vartotojus pasiekti trumpiausiu keliu. O į biodujų jėgainę išvežame tik tas daržoves ir vaisius, kurie žmonių maistui jau tikrai netinka – ten jie virsta biodujomis“, – paaiškina vadovas.

Savo ruožtu kiaulienos likučiai, kurie susikaupia 130-yje „Norfos“ parduotuvių veikiančiuose mėsos išpjaustymo skyriuose, yra šaldomi ir saugiai išgabenami utilizavimui.

Vartojimo kultūros pokyčiai: kaip pakuotę sumažinti 50 kartų?

„Norfos“ vadovo teigimu, vartotojai dažnai neįvertina, kiek šiukšlių parsineša namo vien dėl pramoninio prekių pakavimo. Būtent todėl prekybos tinklas sąmoningai plėtoja dideles sveriamų prekių vitrinas.

„Atrodo, kas čia tokio, kad mes turime didžiausias sveriamų maisto prekių – kulinarijos, šviežios mėsos, žuvies ant ledo, sūrių – vitrinas-šaldytuvus. Tačiau tai svariai prisideda prie realaus tvarumo. Pirma, žmogus gali paprašyti tiek mėsos ar kitų gaminių, kiek jam reikia, ir juos įsigyti supakuotus viename ploname polietileniniame maišelyje. Tuo tarpu gamyklinė pakuotė sveria 20–50 kartų daugiau. Kiek kartų daugiau šiukšlių pirkėjas parsineša namo apsipirkdamas ten, kur prekiaujama tik gamyklose supakuota produkcija?“ – retoriškai klausia D. Dundulis, pridurdamas, kad kombinuotos gamyklinės pakuotės dažniausiai yra apskritai neperdirbamos ir keliauja tiesiai į sąvartynus.

Tvarumo principas pritaikytas ir ne maisto prekių segmente, atsisakant perteklinių logistikos ratų. Pasibaigus sezonui, pramoninės prekės nėra surenkamos, vežamos atgal į sandėlius ir saugomos iki kitų metų – vietoj to pirkėjams pasiūlomos radikalios nuolaidos.

„Šiemet nusprendėme, kad sezonines prekes racionaliau parduoti net gerokai mažesne kaina nei jas patys įsigijome, nei patirti sandėliavimo ir logistikos sąnaudų. Todėl savo pirkėjams pasiūlėme prekių net su 99 proc. nuolaida, po kelis centus. Tad net mažiau pasiturintis mūsų pirkėjas naujų kokybiškų jam reikalingų gaminių gali įsigyti ypač pigiai“, – sprendimą argumentuoja D. Dundulis.

Ekologijos idėjos persikelia ir į vidinius įmonės procesus. Parduotuvėse veikiantys grindų plovimo robotai ir indaplovės naudoja uždaro ciklo technologiją, kai tas pats išvalytas vanduo naudojamas keliems etapams, taip drastiškai sumažinant vandens sąnaudas. O efektyvumo viršūne galima laikyti patį įmonės valdymą: „Norfa“ ir „Rivona“ centriniame biure išlaiko itin mažą darbuotojų skaičių. Mažesnės patalpos reiškia minimalias eksploatacines sąnaudas, mažesnį šildymo, vandens bei elektros energijos sunaudojimą, o tai verslo efektyvumą paverčia realiu indėliu į gamtos išsaugojimą.

Pranešimą parengė Norfa. Už pateiktos informacijos atitikimą tikrovei ir teisėtumą atsako pranešimo rengėjas.