Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Liepos 15 dieną 17.30 val. Alytaus Audiovizualiųjų menų centre bus atidaryta pirmoji Alytuje pristatoma išskirtinio kūrėjo Viktoro Voronovo (1938–2023) tapybos darbų paroda. Lankytojai išvys kūrinius iš menininko šeimos ir kolekcininko Laimio Sinkevičiaus privačių kolekcijų.
Svarbiausia
- Liepos 15 d. 17.30 val. – parodos atidarymas Audiovizualiųjų menų centre.
- Pirmą kartą Alytuje pristatoma Viktoro Voronovo tapyba.
- Eksponuojami darbai iš šeimos ir kolekcininko Laimio Sinkevičiaus kolekcijų.
- Viktoras Voronovas buvo ne tik tapytojas, bet ir kompozitorius, saksofonininkas, aranžuotojas bei pirmojo Lietuvoje džiazo festivalio organizatorius.
Menininkas, gyvenęs menu
Viktoro Voronovo asmenybę sunku sutalpinti į vieną apibrėžimą. Jis buvo kompozitorius, saksofonininkas, aranžuotojas, džiazo entuziastas, sportininkas ir tapytojas, kurio kūryboje muzika persikelia į drobę.
Anūkė Lėja Viktorija Voronovaitė senelį prisimena kaip žmogų, kuriam menas buvo viso gyvenimo aistra.
„Retas atvejis, kai žmogus gyvenime išpildo viską, ką nori. Suburti ansambliai, festivaliai, sporto rungtynės, kovos menai, tapyba, animacija, skraidymas parasparniu ir buriavimas – jam niekada nebuvo tik šiaip pomėgiai.“
Gyvenimo kelias prasidėjo Alytaus krašte
V. Voronovas gimė Vitebske, Baltarusijoje. Antrojo pasaulinio karo metais kartu su mama Klaudija Gukova buvo atgabentas į Alytaus getą, kur dirbo priverstinius darbus. Vėliau nuo persekiojimo juos išgelbėjo Punios ūkininkas Vitunskis, suteikęs prieglobstį ir darbą.
Neatsitiktinai menininko gyvenime svarbi vieta teko dailei – jo mama iki karo dirbo garsiojo dailininko Marko Šagalo namuose Vitebske ir bendravo su jo šeima. Šie pasakojimai, kaip vėliau pripažino artimieji, paliko ryškų pėdsaką būsimo kūrėjo pasaulėjautoje.
Nuo džiazo iki tapybos
Nuo 1960 metų V. Voronovas gyveno Druskininkuose, vėliau – Elektrėnuose, kur tapo viena ryškiausių Lietuvos džiazo asmenybių. Būtent jo iniciatyva 1968 metais Elektrėnuose surengtas pirmasis Lietuvoje džiazo festivalis – drąsus ir reikšmingas įvykis tuo metu, kai sovietų valdžia šį muzikos žanrą vertino nepalankiai.
Vėliau jis grojo pučiamųjų orkestre „Trimitas“, vadovavo filharmonijos ansambliui „Nemuno žiburiai“, bendradarbiavo su roko grupe „Saulės laikrodis“ bei kitais kolektyvais.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, aktyvi muzikinė veikla užleido vietą kitai aistrai – tapybai.
Muzika, virtusi spalvomis
Viktoro Voronovo drobėse gausu muzikos instrumentų, simbolių, fantastiškų formų ir siurrealistinių motyvų. Muzika jo kūryboje tampa ne tema, o pačia paveikslų kalba.
Menotyrininkas Adelbertas Nedzelskis yra rašęs, kad Voronovas sugebėjo savarankiškai susikurti originalų tapybos stilių, paremtą ilgamečiu darbu, studijomis ir nuolatiniu tobulėjimu. Pasak jo, menininkas įrodė, jog įmanoma sukurti savitą meninę kalbą, kurioje dera muzikinė kompozicija, ryškus koloritas, tikrovės detalės ir fantazija.
Nauji V. Voronovo paveikslai greitai rasdavo savo vietą privačiose kolekcijose Lietuvoje ir užsienyje, todėl jo darbų paklausa ilgainiui tapo didesnė nei galimybės juos sukurti.
Kviečia pažinti išskirtinę asmenybę
Audiovizualiųjų menų centre atidaroma paroda suteiks galimybę Alytaus publikai pirmą kartą iš arčiau susipažinti su kūrėju, kurio gyvenime muzika, istorija ir tapyba susiliejo į vieną visumą.