Lietuvoje pastaraisiais metais šiai sričiai skiriama daugiau dėmesio. Pasak Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM), nuo 2025 m. gegužės pradėtos teikti ambulatorinės slaugos ir akušerijos ankstyvosios intervencijos paslaugos šeimoms, kurių tikslas – įgalinti besilaukiančią ir (ar) vaiką iki 2 metų auginančią moterį priimti atsakingus sprendimus, užtikrinančius jos pačios, šeimos ir vaiko gerovę, laiku nustatyti nėštumo ir vaiko auginimo eigą bloginančias rizikas bei jas mažinti ar šalinti“
Ministerijos duomenimis, šeimas namuose lanko specialiai parengti slaugytojai arba akušeriai. Jie vertina motinos ir kūdikio sveikatą, prireikus atlieka slaugos procedūras, konsultuoja dėl vaiko priežiūros, o šeimą lydi nuo nėštumo iki vaikui sukanka dveji metai.
SAM duomenimis, 2025 metais šias paslaugas jau teikė 30 gydymo įstaigų. Įvyko 4709 apsilankymai namuose, pagalba suteikta 728 žmonėms, o iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo tam skirta beveik 165 tūkst. eurų. Pasak ministerijos, artimiausiu metu planuojama stebėti šių paslaugų prieinamumą ir skatinti jų plėtrą visose savivaldybėse.
Daugiau dėmesio emocinei sveikatai
SAM pabrėžia, kad moters priežiūra nesibaigia išrašymu iš gimdymo namų.
„Po gimdymo užtikrinamas motinos ir naujagimio sveikatos priežiūros tęstinumas – organizuojami gydytojo, slaugytojo ar akušerio vizitai į namus, stebima naujagimio sveikata ir teikiamos konsultacijos motinai“, – nurodo ministerija.
Nuo 2024 m. liepos pirminės sveikatos priežiūros specialistai taip pat privalo įvertinti pogimdyvinės depresijos požymius. Kaip pažymi SAM, moteriai užduodami du trumpi klausimai apie prislėgtą nuotaiką ir sumažėjusį domėjimąsi įprasta veikla.
Ministerijos teigimu, jei bent vienas atsakymas leidžia įtarti emocinės sveikatos sunkumus, siūloma užpildyti Edinburgo pogimdyminės depresijos klausimyną. Surinkus 12 ar daugiau balų, asmeniui turi būti rekomenduojama skubiai kreiptis pagalbos į psichikos sveikatos specialistus.
Vengrijoje ryšys su šeima kuriamas dar nėštumo metu
Viena ilgiausiai Europoje veikiančių sistemų yra Vengrijoje, kur sveikatos lankytojai šeimas lydi dar iki kūdikio gimimo.
Beveik keturis dešimtmečius šį darbą dirbanti Florina Folk sako, kad svarbiausia – pasitikėjimas.
„Kai patvirtinamas nėštumas, būsimoji mama užmezga ryšį su sveikatos lankytoju. Per tą laiką sukuriamas pasitikėjimu grįstas santykis, kuris vėliau tampa profesionalios pagalbos pagrindu“, – pasakoja specialistė.
Pasak jos, pirmosiomis dienomis po gimdymo moterims labiausiai reikia ne sudėtingų medicininių procedūrų, o supratingo žmogaus šalia.
„Reikia žmogaus, kuris išklausytų, padrąsintų, sustiprintų pasitikėjimą. Kartais atrodo, kad mamai vienu metu reikia psichologo, žindymo konsultanto, dviejų papildomų rankų ir žmogaus, kuris suprastų visus naujus prietaisus namuose“, – sako F. Folk.
Jos teigimu, būtent apsilankymai namuose leidžia pamatyti tai, ko neįmanoma pastebėti gydymo įstaigoje.
„Namuose matai gyvenimo sąlygas, šeimos atmosferą, higieną, finansinę situaciją, tarpusavio santykius. Kartais tik čia galima pastebėti depresiją, smurtą ar paramos stoką“, – teigia specialistė.
Nyderlanduose padeda ne tik prižiūrėti kūdikį
Daug dėmesio Europoje sulaukia Nyderlandų kraamzorg sistema, kurioje specialistai rūpinasi ne tik motinos ir kūdikio sveikata, bet ir kasdieniais buities darbais.
Amsterdame gyvenanti ispanė Irene pasakoja, kad pirmosiomis dienomis specialistė tikrino kūdikio temperatūrą, stebėjo maitinimą, matavo jos kraujospūdį, prižiūrėjo po gimdymo likusias žaizdas. Tačiau tuo pagalba nesibaigė.
„Ji skalbdavo drabužius, sutvarkydavo vonios kambarį, paklausdavo, ar nenoriu pusryčių. Jei reikėdavo pamiegoti, ji pabūdavo su kūdikiu ir pažadindavo tik maitinimui“, – prisimena moteris.
Anot jos, didžiausia pagalba buvo ne praktiniai darbai. Irene sako, kad labiausiai įsiminė specialistės gebėjimas nuraminti.
„Ji ne tik mokė mane būti mama – ji padėjo man jaustis ramiai ir pasitikėti savimi. Jeigu sakydavau, kad nukrito kūdikio temperatūra, ji atsakydavo: viskas gerai, nesijaudink, nieko blogo nevyksta. Tas nuraminimas buvo neįkainojamas“, – prisiminė moteris.
Austrijoje pasigendama laiko motinai
Austrijoje moterys po gimdymo taip pat sulaukia akušerių vizitų namuose, tačiau Austrijos akušerių asociacijos prezidentė Lisa Rakos mano, kad sistema pernelyg orientuota į mediciną.
„Jeigu viską darai kruopščiai, vien medicininei priežiūrai prireikia maždaug valandos“, – sako ji.
Pasak L. Rakos, dėl didelio darbo krūvio akušerės dažnai nebeturi laiko tam, ko moterims taip pat labai reikia.
„To, ko akušerė negali suteikti, yra itin svarbi pagimdžiusios moters priežiūra. Jai reikia maistingo maisto, tvarkingų namų, žmogaus, kuris turėtų laiko jos išklausyti arba trumpam pasirūpinti kūdikiu, kad ji galėtų ramiai nusiprausti“, – įsitikinusi specialistė.
Jos nuomone, būtent todėl Nyderlandų modelis yra vertingas – jis papildo medicininę priežiūrą praktine pagalba kasdienybėje.
Ispanijoje didžiausias iššūkis – pirmosios dienos
Panašiai situaciją vertina ir Ispanijos akušerė Ana Isabel Anocibar Marcano.
„Pirmosios dienos po gimdymo yra ypač sudėtingos. Kyla klausimų dėl žindymo, fizinio atsistatymo, naujagimio priežiūros, o moteris gali jausti nesaugumą, nerimą ar vienišumą“, – sako ji.
Anot akušerės, vizitai namuose leistų greičiau pastebėti tiek fizines, tiek emocines problemas. Ji pabrėžia, kad pogimdyvinė psichikos sveikata Ispanijoje vis dar nėra pakankamai stipri sistemos dalis.
„Namų aplinkoje galima anksčiau nustatyti infekcijas, kraujavimą, žaizdų gijimo sutrikimus, žindymo problemas, naujagimio geltą, per didelį svorio kritimą ar motinos emocinius sunkumus. Daug moterų patiria nerimo ar depresijos simptomus, kurie lieka nepastebėti. Ankstyvas jų atpažinimas ir specialistų pagalba turėtų būti stiprinami“, – pažymėjo ji.
Prancūzija: daug investicijų, tačiau rezultatai nuvilia
Prancūzijoje po gimdymo moterims organizuojami akušerių vizitai namuose, o nuo 2022 metų įvestas privalomas ankstyvas pogimdyminis pokalbis, skirtas įvertinti depresijos riziką.
Vis dėlto šalies Audito rūmų vertinimas griežtas. Ataskaitoje teigiama, kad Prancūzijos perinatalinės priežiūros rezultatai yra „vidutiniški, nepaisant didelių išlaidų“. Dokumente pažymima, kad šalis užima tik 22 vietą tarp 34 Europos valstybių pagal naujagimių mirtingumą, o apie 60 proc. motinų mirčių laikomos potencialiai išvengiamomis.
Tuo pat metu nacionalinis sveikatos tyrimų institutas „Inserm“ nurodo, kad beveik dvi iš dešimties moterų po gimdymo patiria pogimdyvinę depresiją.
Čekijoje profesionali pagalba priklauso nuo šeimos piniginės
Čekijoje valstybė po gimdymo nefinansuoja slaugytojų ar priežiūros specialistų vizitų namuose.Teisės aktai numato tik pareigą per kelias dienas po išrašymo užregistruoti naujagimį pas pediatrą. Pirmojo vizito metu gydytojas apžiūri kūdikį ir suteikia pagrindinius patarimus, o visa tolesnė pagalba paliekama pačiai šeimai.
Žurnalistų surinkta medžiaga rodo, kad pastaraisiais dešimtmečiais vis daugiau šeimų, ypač priklausančių viduriniajai ir aukštesnei socialinei klasei, samdo privačias pogimdyminės priežiūros konsultantes. Vienas toks apsilankymas kainuoja apie 30–50 eurų ir nėra kompensuojamas valstybės.
Tuo tarpu mažesnes pajamas gaunančios šeimos dažniausiai remiasi artimųjų pagalba.
Pirmąja pagalbininke Čekijoje dažniausiai tampa močiutė arba daugiau patirties turinti draugė. Tai reiškia, kad profesionalios pagalbos prieinamumas po gimdymo šalyje iš esmės priklauso nuo šeimos finansinių galimybių, o ne nuo visuotinai prieinamos sveikatos sistemos.