Tūkstančiai mirčių
Šiais metais Vokietijoje iki šiol užregistruota mažiausiai 5 120 su karščiu siejamų mirčių. Didžioji jų dalis fiksuota per birželio karščio bangą, kuri ilgiau nei savaitę buvo paralyžiavusi didžiąją Europos dalį, pranešė Vokietijos visuomeninis transliuotojas „Deutsche Welle“, remdamasis oficialių šalies institucijų duomenimis.
Roberto Kocho institutas nurodė, kad apie 4 270 mirusiųjų buvo 75 metų ir vyresni žmonės.
Birželio pabaigoje kai kuriose Vokietijos vietovėse temperatūra viršijo 40 °C. Dauguma pastatų šalyje nėra pritaikyti tokioms aukštoms temperatūroms, įskaitant daugelį ligoninių, slaugos ir globos namų. Juose vis dar nėra oro kondicionavimo sistemų.
Apie tūkstančius mirčių, siejamų su birželio karščio banga, pranešė ir Prancūzijos nacionalinės institucijos. Ispanijoje, Nyderlanduose ir Belgijoje taip pat užfiksuota šimtai su karščiu siejamų mirčių.
2026 m. birželis – karščiausias istorijoje
Žinia apie tūkstančius mirčių dėl karščio pasirodė tą pačią dieną, kai ES „Copernicus“ klimato kaitos tarnyba paskelbė ataskaitą, kurioje teigiama, kad šis birželis buvo karščiausias per visą stebėjimo istoriją. Duomenys rodo, kad praėjusį mėnesį vidutinė temperatūra Vakarų Europoje siekė 20,74 °C – tai daugiau nei 3 °C viršija 1991–2020 m. birželio vidurkį.
„Copernicus“ klimato kaitos strategijos vadovė Samantha Burgess pabrėžė, kad kylanti oro ir vandenynų temperatūra ir toliau kurs uždarus „šilumos kupolus“, dėl kurių karščio bangos taps ilgesnės, intensyvesnės ir mirtinesnės.
Ji taip pat akcentavo, kad 2026 m. birželis parodė, kaip stipriai keičiasi klimatas.
„Dėl to vis dažniau kyla intensyvios karščio bangos, vandenynas nuolat šyla, o žmonėms, ekosistemoms ir infrastruktūrai visoje Europoje ir už jos ribų kyla vis didesnė grėsmė“, – sakė ji.
Laukia dar viena karščio banga
Po gegužės pabaigoje ir birželio antroje pusėje šalį užklupusių karščio bangų Italija susiduria su trečiąja šiais metais karščio banga. Nuo ketvirtadienio Po slėnyje prognozuojama iki 38 °C sieksianti temperatūra, o Emilijoje ir pietinėje Lombardijos dalyje ji vietomis gali pakilti iki 39 °C. Savaitgalį Oristane termometrų stulpeliai turėtų pakilti iki 40 °C, o Apulijoje ir Toskanoje – iki 39 °C, informuoja Italijos naujienų portalas „Il Sole 24 Ore“.
Ekstremali temperatūra fiksuojama ne tik Italijoje. Pasak Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Europos regiono direktoriaus Hanso P. Kluge’s, virš Atlanto vandenyno jau formuojasi dar viena karščio banga.
Šią savaitę Portugalijoje ir pietinėje Ispanijos dalyje prognozuojama iki 43 °C sieksianti temperatūra. Prancūzija ir Beniliukso šalys taip pat ruošiasi dar vienai karščio bangai.
Padėtis ypač sudėtinga Ispanijoje. Remiantis Valstybinės meteorologijos agentūros (AEMET) duomenimis, Aragone, Katalonijoje ir Valensijos autonominėje bendrijoje temperatūra pasiekė 44 °C. Andalūzijos pietinėje dalyje – Sevilijoje, Kordoboje, Chaene ir Huelvoje, taip pat Extremadūros Badachoso mieste bei Kastilijos–La Mančos Sjudad Realyje – užfiksuota iki 42 °C temperatūra.
Karštis – ne tik diskomfortas
Birželio pabaigoje Lietuvą taip pat buvo pasiekusi karščio banga, fiksuotas ir birželio karščio rekordas.
Profesorius, biomedicinos mokslų daktaras gydytojas Saulius Čaplinskas pranešime žiniasklaidai pažymėjo, kad daugeliui karštis vis dar atrodo tik nepatogumas, tačiau medicinoje jis laikomas vienu pavojingiausių gamtinių rizikos veiksnių.
„Per karščio bangas daugėja infarktų, insultų, dehidratacijos, inkstų pažeidimų, paūmėja kvėpavimo sistemos ir kitos lėtinės ligos. Didžiausia rizika kyla vyresnio amžiaus žmonėms, kūdikiams, nėščiosioms bei sergantiesiems lėtinėmis ligomis“, – teigė jis.
„Tačiau poveikis tuo nesibaigia. Ilgėja alergijų sezonas. Plečiasi erkių platinamų ligų paplitimas. Atsiranda palankesnės sąlygos naujoms uodų platinamoms infekcijoms. Dažnėja maisto ir vandens kilmės infekcijos. Miškų gaisrų dūmai ir oro tarša dar labiau apsunkina sergančiųjų kvėpavimo ligomis būklę. Karštis veikia ir mūsų emocinę būseną – didina dirglumą, blogina miegą, mažina darbingumą, apsunkina lėtinių ligų kontrolę.“, – pridūrė profesorius.
Higienos instituto atstovė Gražvydė Norkienė, kurią citavo „Delfi“ pažymėjo, kad jeigu temperatūra lauke yra nuo 27 iki 34 laipsnių šilumos, žmogus pradeda jausti jau silpną diskomfortą.
„Esant šiai temperatūrai ir vidutinei drėgmei, galimi tik lengvi sveikatos sutrikimai. Esant temperatūrai jau nuo 35 iki 39, žmogus jaučia stiprų diskomfortą, kai kūno termoreguliacija tampa nebeefektyvi, o sveikatos problemų rizika ženkliai padidėja.
Šioje temperatūroje jau gali prasidėti tiek šilumos išsekimas ar ištikti šilumos smūgis. Jeigu temperatūra viršytų 40 laipsnių, nors to neprognozavo sinoptikai, tai jau būtų labai rimtas pavojus sveikatai“, – tikino ji.
Lemia klimato kaita
Mokslininkų vertinimu, Europą alinanti rekordinė kaitra be klimato kaitos būtų buvusi praktiškai neįmanoma, pažymima valstybės informaciniame portale „Klimato kaita“.
Vakarų, Šiaurės ir Vidurio Europoje fiksuojama ekstremali birželio karščio banga yra tiesioginė žmonių sukeltos klimato kaitos pasekmė. Tarptautinės mokslininkų grupės „World Weather Attribution“ (WWA) atlikta skubi analizė rodo, kad prieš penkis dešimtmečius tokio intensyvumo reiškinys būtų buvęs praktiškai neįmanomas.
Mokslininkai išanalizavo 854 miestus 30-yje Europos šalių ir nustatė, kad net 45 proc. jų jau viršijo arba, prognozuojama, viršys visų laikų karščio streso rekordus. Grėsmė vertinama pagal drėgnojo termometro temperatūros (angl. Wet Bulb Globe Temperature, WBGT) rodiklį, kuris matuoja kombinuotą karščio bei drėgmės poveikį ir organizmo gebėjimą vėsintis prakaituojant.
Dabartinę anomaliją lėmė blokuojantis aukšto slėgio anticiklonas (vadinamasis „karščio kupolas“), sulaikantis įkaitusį orą virš Europos ir traukiantis šilto oro mases iš Sacharos. Atliekant analizę nustatyta, kad natūralūs klimato svyravimai, tokie kaip „El Niño“ (ENSO) fazė, įtakos šiam reiškiniui neturėjo.
Precedento neturinčios meteorologinės sąlygos sukėlė reikšmingų trikdžių švietimo įstaigų, ligoninių, transporto ir darboviečių veikloje. Karščio bangos Europoje vertinamos kaip didžiausią mirtingumą sukeliantis gamtinis pavojus – pavyzdžiui, 2022 m. vasarą fiksuota per 60 000 su karščiu susijusių mirčių.
Klimato kaitos padariniai Lietuvoje
Informaciniame portale „Klimato kaita“ taip pat pažymima, kad Lietuvoje vykstantys klimato pokyčiai yra neatsiejama viso Žemės rutulio klimato sistemoje vykstančių procesų dalis – tiek globalūs klimato pokyčiai, tiek padariniai, yra jaučiami ir Lietuvoje. 2020 m. buvo patys karščiausi metai, o 2019 m. – antri pagal karštumą, rašoma valstybės informaciniame portale „Klimato kaita“.
Lietuvos vidutinė oro temperatūra lyginant su dabartine (7,4 °C) kils nuo 1,2 °C iki 2,8 °C. Didžiausias atšilimas numatomas žiemą (gruodžio – sausio mėn., 3,9–4,4 °C), mažiausias – pavasario pabaigoje ir vasaros pradžioje gegužės – liepos mėnesiais (nuo 1,9 iki 2,1 °C). Aukščiausia paros oro temperatūra Lietuvoje taip pat kils lyginant su dabar fiksuojamais 11,3 °C nuo 1,2 °C iki 2,8 °C. Didžiausia maksimali oro temperatūra prognozuojama centrinėje ir pietinėje Lietuvos dalyse.
Kylanti temperatūra padidins karščio bangų (dienų, kai bent tris dienas iš eilės aukščiausia temperatūra siekia bent 30 °C) atvejų skaičių. Vidutinis tokių dienų skaičius gali padidėti nuo dabartinių 2 dienų iki 7 dienų per metus. Dažnesnis karčio bangų pasikartojimas numatomas pietryčių regione, kur karščio bangų trukmė gali siekti 2 savaites.
Keičiantis klimatui, tropinės naktys (kai temperatūra naktį išlieka ≥ 20 °C) dažnės. Vidutiniškai šiuo metu fiksuojama viena tropinė naktis per 2 metus, o amžiaus pabaigoje tokių prognozuojama nuo 1,5 (RCP4.5) iki 7 (RCP8.5). Numatoma, jog daugiausia tropinių naktų bus pietrytiniuose ir centriniuose regionuose (Vilniuje – iki 10 atvejų). Vakarų aukštumose tropinių naktų prognozuojama mažiau.