Kovos tarp abiejų pusių suintensyvėjo po balandį įvykdytos operacijos, kurią surengė su „Al Qaeda“ siejama grupuotė „Jama’at Nusrat al-Islam wal Muslimin“ (JNIM) ir tuaregų vadovaujamas Azavado išlaisvinimo frontas (FLA). Per didelio masto operaciją žuvo tuometinis Malio gynybos ministras, taip pat buvo smogta sostinėje Bamake esančiam oro uostui.
Kas žinoma apie naujausią sukilėlių išpuolį?
Naujienų agentūrai „Reuters“ šaltinis pasakojo, kad užpultame konvojuje buvo daugiau nei 200 kovotojų iš Rusijos ir per 100 Malio karių. Jie keliavo į šiaurėje esantį Anefio miestą, kuriame vis dar verda mūšiai.
Remdamasi šaltiniu iš Malio saugumo struktūrų, Prancūzijos naujienų agentūra AFP paskelbė, kad „iš oro dengiama dešimčių transporto priemonių vilkstinė“ pateko į pasalą.
Tiek „Reuters“, tiek AFP citavo tuaregų sukilėlių šaltinius, kurie prisiėmė atsakomybę už išpuolį.
„Mūsų pajėgos ketvirtadienį netoli Tabankorto šiaurės Malyje stojo į kovą su pajėgomis, kurių 90 proc. sudarė samdiniai iš Rusijos ir Malio kariai“, – AFP sakė FLA atstovas Mohamedas Elmaouloudas Ramadane’as.
Sukilėliai skelbia apie pergales Malyje
FLA sukilėliai tvirtina perėmę Anefio kontrolę: šis miestas yra strategiškai svarbus norint išlaikyti kontrolę šiauriniame Kidalio mieste, kurį FLA drauge su JNIM užėmė šių metų balandį.
Tačiau remiantis AFP duomenimis, Rusijos sukarintų pajėgų kovotojai ir Malio kariai toliau kontroliuoja karinę bazę Anefyje.
Išpuolis prieš konvojų surengtas netrukus po šeštadienį įvykdytų koordinuotų JNIM ir FLA atakų, kurių metu buvo smogta kitam kariniam konvojui ir kelioms karinėms pozicijoms įvairiose Malio vietovėse.
Malį nuo 2012 m. purto sukilimai. Po dviejų vienas po kitų įvykusių karinių perversmų 2020 ir 2021 m. ir net sulaukus Rusijos sukarintos grupuotės „Africa Corps“ pagalbos šalies valdžiai iki šiol nepavyko numalšinti neramumų.