Nikolajus paspirtuku važiuoja kasdien – į darbą, pas draugus.
„Stovėjo metalinė tvora, o kitas žmogus važiavo priešais mane ir užtvėrė man kelią. Kai jis staiga pasuko į dešinę, galva trenkiausi į metalinę tvorą. Buvau su šalmu, tad ant jo liko tik įbrėžimai“, – teigė pašnekovas.
Vyras prisipažino, kad anksčiau šalmo nedėvėjo.
„Reikia pirmiausia nukristi, kad pagaliau užsidėtum šalmą ir kitas apsaugas. Aš labai rekomenduoju dėvėti jas visada, nes tu niekada nežinai, kas ir kada gali nutikti“, – komentavo jis.
Tiesa, nei kitų nelaimės, nei įspėjamieji ženklai ar taisyklės dalies paspirtukininkų negąsdina.
„Šiemet esame nustatę beveik 2,5 tūkst. pažeidimų, o tai dvigubai daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį“, – neslėpė Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis.
Be to, problema – ne tik šalmų nedėvėjimas.
„Neblaivūs vairuoja paspirtukus, važiuoja po du arba dar daugiau užlipę ant vieno paspirtuko“, – sakė R. Matonis.
Policija pažeidėjų jau nebespėja gaudyti, tad Seimas svarsto daugiau galių suteikti savivaldybėms.
„Policijos pareigūnai tikrai negali visose situacijose būti. Šis įstatymo projektas būtų kaip sprendimas padėti miesto savivaldai kontroliuoti viešąsias erdves“, – aiškino Seimo narys Darius Jakavičius.
Taisyklių nesilaikančius paspirtukininkus gatvėse galėtų stabdyti miestų viešosios tvarkos pareigūnai. Tiesa, to sostinės meras prašė dar prieš metus.
„Žmonėms, žinant, kad juos gali sustabdyti savivaldybės pareigūnas ir pamatuoti greitį bei pareikalauti susimokėti baudą, manau, padėtų nuovokos atsiradimui“, – kalbėjo Vilniaus meras Valdas Benkunskas.
Dabar baudos už pažeidimus svyruoja nuo 10 iki 230 eurų.
Anot susisiekimo ministerijos, vien policijos priežiūros neužtenka, tad siūloma drausminti ne tik paspirtukininkus, bet ir pėsčiuosius.
„Įsivaizduoja, kad tu esi nesužeidžiamas, nemirtingas. Neapsidairo ir elgiasi neatsakingai, todėl įvyksta tokie įvykiai“, – tvirtino susisiekimo ministras Juras Taminskas.
Nelaimingų atsitikimų, anot gydytojų, mažiau nei prieš 6 metus, tačiau traumos būna sunkios.
„Turime keletą rimtesnių atvejų kasmet, kai lūžta stuburas, didieji ilgieji kaulai bei įvairūs nepatogūs ir rizikingi deriniai, kai tenka pacientą paguldyti į ligoninę“, – teigė Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Skubiosios medicinos gydytojas Andrius Černiauskas.
Elektriniu paspirtuku važiuoti gali vyresni nei 16 metų. Šaligatviu – ne greičiau nei 7 kilometrai per valandą. Anot gydytojo, sunkios traumos rodo, kad taisyklių, tikėtina, žmonės nesilaiko.
„Tai yra velnio išrasta transporto priemonė, nes jei nėra atsakingumo, minčių, kaip su ta transporto priemone elgtis – tai tiesus kelias į didesnę ar mažesnę traumą“, – sakė A. Černiauskas.
Dalis parlamentarų įsitikinę, jog bus nelengva pažeidėjus identifikuoti. Ypač, jei žmogus su savimi neturi asmens dokumento esą paspirtukai nėra registruojami.
„Pas kaimynus latvius jau dveji metai, kai yra reikalavimas. Jei tokios transporto priemonės būtų registruojamos, turėtų registracijos atitinkamą ženklinimą, būtų galima nustatyti tapatybę“, – pasakojo Seimo narys Julius Sabatauskas.
Transporto priemonė Lietuvoje registruojama tik tada, jei greitis viršija 25 kilometrus per valandą. Tiesa, ar registruoti būtų galima ir mažesnio galingumo paspirtukus, ministerija dar svarsto.
„Pradėjome ties tuo dirbti ir vertiname teisinę bazę. Seimo rudens sesijoje, manau, turėsime tam tikrus sprendinius“, – tikino J. Taminskas.
Šalmus dėvėti, nepriklausomai nuo amžiaus, valdžia įpareigojo nuo šių metų.
„Kaip mes pripratome nešiukšlinti gatvėje, dėvėti saugos diržus važiuojant automobiliu, taip pat priprasime ir naudoti šalmą“, – komentavo D. Jakavičius.
Prie paspirtukininkų klausimų Seimas grįš kitą savaitę.
Reportažą žiūrėkite žemiau: