Ankstesni kandidatai į ministrus ar premjerus lankydavosi Seimo frakcijose ar prezidentūroje nuolankiai nuleidę galvas.
O Dalios Grybauskaitės laikais netgi tiek nusižemindavo, kad leisdavosi egzaminuojami, ar kalba angliškai.
Tad T.Valio viešas pasipiktinimas – „nelabai suprantu, jūs mane egzaminuojate? Makroekonomikos egzaminą rengiate?” įeis į Lietuvos politikos istoriją.
Kaip savigarbos dar nepraradusio Lietuvos piliečio laisvas žodis.
Liberalai ar šiaip kultūrininkai, jei būtų tikri, vien už šitą T.Valio pareiškimą turėtų sukelti ovacijas.
Tačiau ovacijų nesigirdi. Mat ne savas. Iš socialdemokratų. Visi supranta, kad opozicinės frakcijos tik tam pasikviečia kandidatus į ministrus ar premjerus, kad galėtų juos „sudirbti”. Įrodyti, kad jie netinka.
Pavyzdžiui, paskirtasis premjeras Mindaugas Sinkevičius mandagiai atsakinėjo į visus mandagiai užduotus konservatorių klausimus. Neprarado savitvardos. Konservatoriai taip pat buvo itin mandagūs.
Partijos pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, pagerbdamas kitos partijos pirmininką M.Sinkevičių, net per svilinančius karščius vilkėjo švarką. Skirtingai nei susitikime su T.Valiu.
Tačiau vis vien galiausiai pareiškė, kad konservatoriai balsuodami dėl M.Sinkevičiaus kandidatūros patvirtinimo susilaikys. Nes žaidimas toks. Anot T.Valio, „nepaisant to, ką pasakei, vis vien „gogol-mogol” padarys”.
„Gogol-Mogol”. Kiaušinis – Ingrida, o cukrus – Gintarė
Ir tikrai. Paties T.Valio teigimu, „ kuomet ateini pas opozicinę partiją, aiškus žanras to susitikimo”.
Žmogus nujautė, jog bus bandoma kažkokią sensaciją sukurti.
Buvo aišku, kad buvusi finansų ministrė Gintarė Skaistė ir buvusi premjerė bei finansų ministrė Ingrida Šimonytė bandys savo klausimais sukurti kraupią sensaciją.
Jog T.Valys nieko neišmano apie valstybės biudžeto sandarą, fiskalinę drausmę ir t.t. Suprask – siaubas! Socialdemokratai atiduoda valstybės finansus į nepatikimas rankas.
Nesiimu spręsti, kuris ekonomistas Lietuvoje yra pats kiečiausias. Su tarškyne ar be tarškynės. Bet G.Skaistė, nuolat ginanti II pakopos pensijų fondus, man neatrodo labai sąžininga.
G.Skaistė gina fondus, pensininkams vidutiniškai pridedančius prie „Sodros” pensijos tik 80 eurų, kurie nebus indeksuojami, todėl galiausiai nuvertės iki 8 eurų. Negi finansininkė to nesupranta?
Aišku, supranta! Negi finansininkė nesupranta, kad T.Valys, kol dar nedirba Finansų ministerijoje, negali į visus „egzamino” klausimus atsakyti? Aiškiai supranta! Ir ji, ir I.Šimonytė! Bet juk reikia įrodyti, koks T.Valys neišmanėlis!
Tačiau, kai T.Valys buvo pakviestas pokalbio su šalies prezidentu, kuris (koks netikėtumas!) taip pat yra finansininkas, Gitanui Nausėdai T.Valio atsakymai neužkliuvo.
O kodėl? O todėl, kad neturėjo tikslo kandidatą „sudirbti”.
Finansų ministre tiktų E.Dobrovolska?
O dabar įsivaizduokite, jog ne opozicijoje, bet valdžioje esantys konservatoriai egzaminuoja ne T.Valį, bet keistos atminties būsimą teisingumo ministrę, bakalaurę Eveliną Dobrovolską.
Ir keistos atminties ekonomikos ir inovacijų ministrę, politologę Aušrinę Armonaitę. Prašo atmintinai išvardinti kelis šimtus Baudžiamojo kodekso straipsnių ir šimtinę sėkmingiausių inovacijų Skuodo rajone ir Kalvarijoje.
Na, ir koks būtų tokių egzaminų rezultatas? Aišku, kad neigiamai teigiamas! Net labai!
O kas dar tiktų?
Visuomenei sunku spręsti, ar T.Valys taps pačiu sėkmingiausiu finansų ministru, nes iki šiol nesutaria, kiek sėkmingos buvo I.Šimonytė, G.Skaistė bei visi kiti buvę finansų ministrai.
Sprendžiant iš to, jog maisto, paslaugų, energetikos kainos per tris dešimtmečius tik kyla, o infliacija taip pat niekur nedingsta, Lietuva dar neturėjo visiems piliečiams vienodai įtinkančių finansų ministrų.
Tad palyginkime T.Valį ir I.Šimonytę kitu kampu. Vasarą labiau priimtinu. T.Valys savo biografijoje, skirtoje Vyriausiajai rinkimų komisijai, rašė, jog moka anglų, rusų, ispanų, lotynų, lenkų kalbas.
O I.Šimonytė rašė, jog moka anglų, rusų, lenkų ir švedų kalbas. Tad jei kada nors tiek susipyks su T.Valiu, kad abu užsimanys keiktis, viena galės pravardžiuotis švediškai, o kitas – lotyniškai ar ispaniškai. Kad nei oponentas įsižeistų, nei visuomenė būtų papiktinta.
I.Šimonytė rašo, jog mėgsta muziką. T.Valys irgi muzikalus. Tenoras. Dalyvavo LNK projekte „Lietuvos balsas”.
Be to, groja saksofonu. I.Šimonytė „Lietuvos balse” nedalyvavo, tačiau, kiek prisimenu, Seime „grojo” su tarškyne.
O dabar jums spręsti, kuris iš šių muzikos instrumentų yra muzikalesnis, o kuris – mužikiškesnis.
Dar prisimenu I.Šimonytės retoriką, nukreiptą prieš Agnę Širinskienę, kai galiausiai prabilo apie maudymąsi š….
Gal tikrai pats laikas turėti bent vieną politiką ar ministrą, kuris, parafrazuojant T.Valį, niekada neleis niekam savęs žeminti nepelnytai. Juolab tiems, kurie yra visiškai nesuintersuoti savo politinių priešininkų sėkme.
O kada T.Valys tiktų?
Iš kur tas polinkis žeminti žmones? Jei ne iš jų tarpo, tai potencialūs valstybės priešai, nemokšos, išdavikai, antisemitai, vatnykai, vasilisos, plokščiažemininkai, tinginiai, verkšlentojai, kremlinai, maršistai, kagėbistai ir t.t.
Tačiau jei T.Valys būtų konservatorius, Tėvynės Sąjungos tonas iškart pasikeistų. Iškart taptų ne nemokša, bet mokša!
Net ir tuo atveju, jei kas nors tyliai jaustų jaunesniam, turtingesniam kolegai pavydą, vis vien viešai kalbėtų, jog T.Valys ne be reikalo buvo paskirtas užsienio reikalų viceministru, atsakingu už ekonominę diplomatiją.
Prisimintų, jog T.Valys – startuolių mentorius, Vilniaus universiteto docentas, ekonomistas, patyręs verslininkas, beveik milijonierius ir t.t. Jei dar kryžių kur nors pašventintą pastatytų, ar gyvą prakartėlę, kaip buvęs konservatorius Kazys Starkevičius, tai iš viso taptų beveik šventas.
O dabar tik gąsdina, kad vienintelis papildomas M.Sinkevičiaus vyriausybės pajamų šaltinis bus skola. Savaime suprantama, didėjanti.
O valstybės pinigai – tiek ištaškyti, kad nieko neliks dešiniesiems. Kai sugrįš.
T.Valys kadaise nesėkmingai bandė patekti į Seimą su „valstiečiais”.
Pateko į Vilniaus savivaldybės tarybą su Sauliaus Skvernelio „demokratais”.
Vėliau pasitraukė ir pranešė, jog „Tadaaam! Baigiu savo kaip politiko karjerą – išstoju iš Demokratų partijos”.
Dabar įstojo į Socialdemokratų partiją.
Tad kai žmogus turi tokį platų ideologinį spektrą ir tiek talentų, darbinių veiklų bei pomėgių, nenustebčiau, jei kada nors taps įtikėjusiu liberalu ar net konservatoriumi.
Nebent asmeninis išdidumas neleis.
Prisiminus G.Skaistės ir I.Šimonytės egzaminą.