Policija stojo mūru

Lietuvos apeliacinis teismas (LApT) antradienį paliko galioti apygardos teismo nuosprendį, kuriuo Vilniaus apskrities policijos pareigūnui Dariui Šerpyčiui byla dėl nužudymo nutraukta, nes nustatyta būtinoji gintis, o dėl kaltinimų piktnaudžiavus tarnyba jis išteisintas.

„Vakaro žinios” rašė, kad bene kartą per dešimtmetį Lietuvoje įvykstanti tokio pobūdžio drama išsivystė užpernai gruodžio 12 d., kai Vilniaus rajono kaime policijos Specialios parengties skyriaus 33 metų pareigūnas iš tarnybinio pistoleto nušovė 51 metų moterį.

„Šaunamojo ginklo panaudojimas, ginantis nuo moters, kuri, būdama psichinės ligos paūmėjimo būsenos, padidinta fizine jėga puolė D.Šerpytį didelių matmenų peiliu ir kurios neveikė kitos prieš tai panaudotos priemonės, atitiko pavojingo kėsinimosi prieš patį besiginantįjį pobūdį ir pavojingumą. Todėl iššaudamas į moterį penkis šūvius ir taip atimdamas jai gyvybę, D.Šerpytis veikė būtinosios ginties situacijoje ir neperžengė būtinosios ginties ribų”, – konstatavo teisėjų kolegija.

Vilniaus apygardos prokuratūra apeliaciniame skunde tvirtino, kad policininkas turėtų būti pripažintas kaltu dėl nužudymo peržengiant būtinosios ginties ribas ir dėl piktnaudžiavimo tarnyba.

Prašyta skirti 2 metų laisvės apribojimą atimant teisę dirbti darbą, susijusį su šaunamuoju ginklu, 2 metams ir 2500 eurų dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Nuteisti policininką prašė ir nušautos moters du sūnūs.

Skelbiant nuosprendį D.Šerpytį teismo salėje tradiciškai palaikė didelis būrys policininkų su savo aukščiausia vadovybe. Šioje byloje už jį nuo pat bylos pradžios mūru stojo ir pareigūnų profsąjungos, Lietuvos policijos veteranų asociacija.

Policijos generalinis komisaras Arūnas Paulauskas žurnalistams sakė, kad tokiu teismo sprendimu formuojama be galo svarbi teismų praktika, pasakanti, jog kad policininkas dažnu atveju turi net ne teisę, o pareigą panaudoti šaunamąjį ginklą, siekdamas apginti tiek save, tiek kitus asmenis nuo pavojingo kėsinimosi.

Jei šis įsiteisėjęs nuosprendis bus apskųstas, galutinį žodį turės tarti Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.

Nutarė išlaužti duris

„Vakaro žinios” rašė, kad tą lemtingą gruodžio dieną policininkai buvo iškviesti dėl gyventojos keliamos grėsmės greitosios medicinos pagalbos brigadai. Medikai nurodė, kad serganti psichikos liga moteris, dar būdama namuose, mojavo peiliu, grasindama nužudyti, vėliau kastuvu išdaužė „greitukės” priekinį langą, kastuvu ir peiliu puolė, vienam iš jų sudavė.

Po pietų vienas po kito atvyko du ekipažai. Gyventoja jau buvo užsidariusi savo name, šaukė, kad kvies tikrą policiją ir skambino į Bendrąjį pagalbos centrą. Pareigūnai nutarė išlaužti duris – nusprendė, kad ją reikia pristatyti į gydymo įstaigą, nes kelia pavojų aplinkiniams ir sau. Įvyko grumtynės ir tragedija pasibaigęs tramdymas.

Per 10 metų tarnybos stažą turintis D.Šerpytis proceso metu tvirtino, kad gynėsi – išsitraukė ginklą, kai išvydo artėjančią paklaikusiomis akimis ir su dideliu peiliu rankoje moterį.

Beje, pastebėta, kad situacija galėjo pakrypti kitaip, jei policijos automobilyje būtų buvęs skydas, kuriuo pareigūnai būtų galėję prispausti moterį.

Nesutramdė nei dujus, nei elektrošokas

Kaip paskelbė LApT, padaryta išvada, kad moters agresiją sukėlė ne policijos veiksmai, o psichinės ligos paūmėjimas. Nustatyta, kad siekdami sulaikyti kitiems ir sau pavojų keliančią gyventoją pareigūnai prieš ją pirmiausia panaudojo elektrošoką, lazdą, fizinę jėgą, ašarines dujas, tačiau šios priemonės jos neveikė arba poveikis buvo trumpalaikis. Moteris toliau elgėsi pavojingai, intensyviai ir kryptingai smūgiavo peiliu pareigūnams ir galiausiai ėmė bėgti D.Šerpyčio link.

Teisėjų kolegija pažymėjo, kad šis įspėjo apie ginklo panaudojimą ir pirmąjį šūvį iššovė tik tuomet, kai buvo likęs itin nedidelis ir pavojingas sveikatai bei gyvybei atstumas. Tai moters nesustabdė. Ir po antro šūvio ji, atkišusi peilį, toliau artinosi prie D.Šerpyčio. Tik dar trys šūviai sustabdė moterį.

Policininkai veikė chaotiškai

LApT sutiko su apeliacinių skundų argumentais, kad policijos pareigūnai veikė nekoordinuotai ir chaotiškai, nesant bendro vadovavimo, tačiau tai, anot teisėjų kolegijos, nepaneigia būtinosios ginties situacijos.

Teismas taip pat konstatavo, kad nors D.Šerpytis nevisiškai tinkamai koordinavo policijos pareigūnų darbą, tai nesudaro pagrindo pripažinti jį kaltu dėl piktnaudžiavimo tarnyba.
„Policijos pareigūnams nebuvo laiko iš anksto aptarti konkrečių veiksmų, nes, įvykio vietoje sparčiai kintant situacijai jie turėjo ne tik sulaikyti agresyvią moterį, bet ir išvengti tiesioginės grėsmės savo sveikatai ir gyvybei”, – nusprendė teisėjų kolegija.

Palikus nepakeistą išteisinamąjį nuosprendį, žuvusiosios dviejų sūnų pareikštas daugiau kaip 100 tūkst. eurų civilinis ieškinys paliktas nenagrinėta. Jį galima pareikšti civilinio proceso tvarka.

Šaudymas – kraštutinė priemonė

Vilniaus apygardos teismo šių metų pradžioje priimtą sprendimą apskundę prokurorai tvirtino, kad, bylos duomenimis, D.Šerpytis, žinodamas, kad moteris turi psichikos sveikatos sutrikimą ir neadekvačiai reaguoja į situaciją, tinkamai neprisistatė ir nepaaiškino jai, tuo metu buvusiai namo viduje ir niekam nekėlusiai grėsmės, atvykimo tikslo, kartu su kolegomis reikalavo, kad išeitų į lauką ir taip sukėlė konfliktinę situaciją bei nulėmė agresyvų moters elgesį.

Anot prokurorų, policijos pareigūnai šaukė ant moters, grasino įsilaužti į jos namus, išlaužė namo duris, nesiekė užmegzti taikaus, ramaus pokalbio su ja.

Skunde nurodyta, kad pareigūnai netinkamai ir neprofesionaliai panaudojo specialiąsias priemones ir būdus, kad pareigūnas dar turėjo galimybę kitais būdais veikti esamoje situacijoje ir nenaudoti šaunamojo ginklo, nes tai kraštutinė priemonė ir galima tik tuo atveju, kai tai neišvengiamai būtina.

Žuvusiosios sūnų advokatas Dainius Dargevičius „Eltai” yra sakęs, kad pareigūnai turėjo 10-15 sekundžių moterį sulaikyti, kol ji buvo purtoma tazeriu, bet to nepadaryta: „Buvo pradėta šaudyti: du šūviai į vieną ir kitą koją, tada šūvis į pilvą – į gyvybiškai svarbų organą. Tada dar du šūviai į kiekvieną ranką. Pareigūnas pataikė į plaštaką, kur buvo peilis ir nutraukė tos rankos du pirštus. Pirštai nukrito, nukrito ir peilis.”

Anot policininko advokato Romualdo Drakšas, į pilvą pataikyta netyčia, nes pareigūnas paslydo.

Teismų sistema neatsilaikė?

Kaip rašė „Vakaro žinios”, ši byla sulaukė ir emocijų, ir diskusijų. Kai kurie specialistai stebėjosi, kad penki šūviai – neadekvatu, jog psichiatrai be ginklų susitvarko su savo pacientais, priminta, kad policininkai nėra profesionalai įvertinti tokias psichines būsenas.

Po pirmojo nuosprendžio žinomas advokatas Rimas Andrikis „Vakaro žinioms” komentavo, kad, jo nuomone, tai – reto spaudimo teismams byla: „Kai visa policija kartu su generaliniu komisaru sukyla už instituciją, manau, tokio spaudimo mūsų teismų sistema nepajėgi atremti Bandykime prisiminti, kiek tų aukščiausio rango pareigūnų dalyvavo teisme, kai buvo nagrinėjamos labai žymios baudžiamosios bylos.”

Pasak jo, perkaičius viešai skelbiamą informaciją apie šį tragišką įvykį kaltinamojo išteisinimu nedvelkė, nes nekompetencija ir lieka nekompetencija: „Manau, kad jos policijos darbe dėl žmonių tramdymo yra pernelyg daug.”

Generalinė prokurorė Nida Grunskienė feisbuke pastebėjo: „Vienoje pusėje buvo dėl sveikatos sutrikimo labai pažeidžiamas, akivaizdžiai silpnesniojo pozicijoje esantis žmogus, kitoje – keturi fiziškai ir emociškai stabilūs, stiprūs, apmokyti, turintys patirtį bei įvairiomis priemonėmis ginkluoti policijos pareigūnai.”

Patyrę pareigūnai prabilo ir apie tai, kad byla gali puikiai iliustruoti ir policijos sistemos krizę.