„Lietuviškas kaukas! Šiąnakt per Lietuvą ėjo galinga žaibų audra. Labai nusiminiau, kai pamačiau, kad eilinį sykį, mano kraštą ji pralenks. Tačiau, gamta nieko neatima, o tik duoda! Stebėjau nerealią žaibų diskoteką iš toli ir nė kiek nebeliūdėjau.
Galvojau, kad reikia tiesiog atsipalaiduot ir pasimėgaut tuo, kas yra, ir iškart – sužibo spraitas!! Ko gero geriausios kompozicijos nuotrauka, kurią esu padaręs su kauku. Kauką sukėlė žaibas, kuris trenkė už 130km ties Pabrade. Pagaliau visiškai lietuviškas!“, – pranešė Tadas Janušonis.
Kaip užfiksuoti kauką?
Kaip portalui Delfi teigė Tadas Janušonis, tokiomis šviesiomis liepos naktimis tai padaryti yra sudėtinga, jei neturi geros įrangos.
Vis dėlto, garantuotas būdas užfiksuoti (jei yra susiformavusios tinkamos sąlygos tmosferoje) – tai filmavimas.
„Deja, ne kiekviena kamera sugeba filmuoti kokybiškai nakties metu. O jei tokią kamerą turi, belieka sulaukt audros už 100-500 km, giedro dangaus virš galvos, nukreipti ten, kur žaibuoja ir laukti. Lietuvoje be manęs kol kas kauką yra pagavę tik 3 žmonės. Ir jie yra labai patyrę. Tai mėgėjui tą padaryti būtų labai sunku. Tai procesas, kur reikia daug žinių, daug laukimo ir milžiniškos sėkmės, nes mūsų sąlygomis dažniausiai per 2 valandas vos vieną spraitą audra išspaudžia ir plika akimi nematomą“, – teigė T. Janušonis.
Kosminiai žaibai, spraitai, kaukai: kas tai?
Mokslininkai šiuos reiškinius tiria jau seniai ir jau nebeabejojama, kad tai yra žaibas.
Tai žaibų rūšis, sujungianti palei Žemės paviršių siautėjančią audrą su aukštesniaisiais atmosferos sluoksniais. Taigi, atmosferinės elektros iškrovos būna kelių rūšių – ne tik įprastiniai žaibai, bet ir oranžinio raudonumo „spraitai“ (angl. – sprites), taip pat mėlynieji srautai (angl. – blue jets).
Tyrėjai kol kas tik aiškinasi, kaip tokie žaibai susidaro. Manoma, kad srautiniai žaibai audrų metu subalansuoja elektros krūvio pasiskirstymą atmosferoje, krūvio perteklių iškraudami į jonosferą – aukštesniąją atmosferos dalį, kurioje gausu energijos turinčių dalelių, rašo nbcnews.com.
Kaip anksčiau rašė „Delfi“, kaukai yra trumpalaikiai švytėjimo įvykiai (angl. transient luminous event). Tai į žaibą panašus reiškinys, susiformuojantis aukštutiniuose atmosferos sluoksniuose. Šie reiškiniai dar vadinami viršutinės atmosferos žaibais, tačiau apima visą puokštę panašių reiškinių, kurie susiformuoja audrų metu, bet gerokai aukščiau negu ten, kur formuojasi mums įprasti žaibai.
Tačiau jie, nors ir yra panašūs į žaibus, susidaro šiek tiek kitaip. „Mėlynosios srovės/srautai“ (angl. blue jets) įvyksta kiek žemiau stratosferoje ir būna sukeltos žaibų. Jei žaibas sklinda per audros debesų neigiamo krūvio (viršutinį) regioną, kol perskrodžia teigiamą sritį apačioje, jis trenkia viršun, sukeldamas mėlyną švytėjimą nuo molekulinio azoto.
Kosminiai žaibai, kaukai ir spraitai
Kaip praneša Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba, pasaulyje toks reiškinys pirmą kartą buvo užfiksuotas tik 1989 metais, nors yra žinomas daugiau nei 130 metų. Taip yra todėl, nes juos itin keblu užfiksuoti fotoaparatu: blyksniai trunka vos dešimtąsias sekundės dalis ir yra sunkiai matomi nuo žemės, nes paprastai juos užgožia audros debesys.
Taigi nuo minėtų debesų reikia būti keleto šimtų kilometrų atstumu, kad pavyktų užfiksuoti raudonuosius „spraitus“.