Viena vertus, tai materialinė statybos sektoriaus krizė: 2010–2023 m. naujų būstų statybos išlaidos Europos Sąjungoje (ES) padidėjo 52 proc.
Antra vertus, tai pasiūlos ir paklausos rinkoje krizė: per pastaruosius penkerius metus statybos leidimų skaičius ES sumažėjo daugiau kaip 20 proc., o būsto kainos per pastarąjį dešimtmetį išaugo per 20 proc.
Tačiau iš esmės tai yra moralinė paprasto orumo ir žmogaus vertybių krizė: perspektyvų neturinčio jaunimo, saugumo garantijų neturinčių dirbančių žmonių, būsto neturinčių pažeidžiamų asmenų krizė.
Ir visais lygmenimis tai krizė, su kuria Europa tiesiog negali taikstytis.
Jei ES sugebės įveikti šį iššūkį, su kuriuo mūsų visuomenė susiduria iš kartos į kartą ir kuris yra didelis mūsų demokratijos išbandymas, pasieksime teigiamų ir pragmatiškų pokyčių.
Artimiausiais mėnesiais pateiksiu Europos įperkamo būsto planą, kuriame bus išdėstyti praktiniai veiksmai, kurių galime imtis kartu, kad įperkamas, tvarus ir tinkamas būstas būtų prieinamas visiems.
Visų pirma, siekiame paskatinti naują investicijų bangą. Planuojame skirti daugiau išteklių iš ES biudžeto ir peržiūrėti valstybės pagalbos taisykles, kad šalys, miestai ir regionai galėtų daugiau viešųjų lėšų skirti socialiniam ir įperkamam būstui.
Žinoma, privačios investicijos labai prisideda prie būsto pasiūlos didinimo – turime užtikrinti, kad šios investicijos atneštų stabilios grąžos, o kartu apsaugoti mūsų piliečių teises. Todėl sudarysime sąlygas naujiems alternatyviems finansavimo modeliams, o kartu kovosime su mūsų būstų fondo suprekinimu. Visos Europos investicijų platforma, kurią kuriame su Europos investicijų banku ir kitomis finansų įstaigomis, yra svarbus pirmas žingsnis.
Mūsų plane taip pat bus numatyti biurokratizmo mažinimo veiksmai: atėjo laikas pašalinti visas nereikalingas kliūtis planavimo, leidimų išdavimo ir viešųjų pirkimų srityje.
Reikia pašalinti ir nereikalingas kliūtis tarp valstybių narių. Europoje kas valandą pagaminama daugiau kaip 18 tūkst. tonų cemento. Kasmet statybos reikmėms patiekiama apie 170 mln. kubinių metrų medienos. Šiame sektoriuje dirba daugiau kaip 27 mln. darbuotojų – dailidžių ir mūrininkų, inžinierių ir elektrikų. Tinkamai išnaudodami savo bendrosios rinkos galimybes galime sutelkti šiuos išteklius ir išnaudoti visą jų potencialą visoje Europoje.
Be to, mūsų plane bus išdėstyti konkretūs veiksmai sunkumų patiriantiems miestams ir regionams remti, įskaitant naujus teisės aktus dėl trumpalaikės nuomos. Tai sudėtingas klausimas. Antrą būstą arba kambarį šeimos name nuomojantys namų ūkiai gauna papildomų pajamų. Tačiau turime kovoti su piktnaudžiavimu, kai gyventojai išstumiami iš savo gyvenamųjų rajonų. Užtikrinsime tinkamą pusiausvyrą taikydami griežtą, bet sąžiningą požiūrį.
Ir nepamiršime tų, kuriems ši krizė padarė didžiausią poveikį, pavyzdžiui, mūsų jaunimo, ypač studentų, ir tų, kurie neturi namų. Pasiūlysime konkrečius plataus užmojo veiksmus, kuriais sieksime užtikrinti, kad būstas būtų ne išrinktųjų privilegija, o pagrindinė visų asmenų teisė.
Pavyzdžiui, Europoje yra miestų, kurie sėkmingai sumažino benamystę pragmatiškais veiksmais, kuriuos galima atkartoti ir kitur. Mūsų planas sudarys sąlygas plačiau ir lengviau keistis geriausia praktika, kad galėtume dalytis tokiais sprendimais ir juos pritaikyti kiekvienam Europos miestui.
Tai tik keletas mūsų plano ramsčių, kurie, tikiuosi, taps šviesios Europos būsto sektoriaus ateities pagrindu. Kurti tokią ateitį nebus lengva, tačiau todėl tik dar svarbiau ją kurti kartu.
Būsto krizė kelia esminių klausimų apie tai, kas esame Europoje, apie mūsų vertybes, visuomenę ir demokratiją. Atėjo laikas mums kaip Europai pateikti atsaką.