1 nuotr.
Asociatyvi pexels.com nuotr.
Tiesa, šįkart siekis yra pateisinamas – bus viliojami ne darbuotojai, kurių Lietuvoje ir taip netrūktų ir kurie reikalingi tik kaip pigi darbo jėga, dar labiau devalvuojanti algas Lietuvos gyventojams, o tie, kurių tikrai trūksta.
„Lietuva yra viena iš daugiausiai dėl emigracijos nukentėjusių ES valstybių, o tai, kartu su demografiniais iššūkiais (mažėjančiu gimstamumu, senėjančia visuomene), ilgainiui ribos specialistų, norinčių ir galinčių įsilieti į aukštą pridėtinę vertę kuriančius ekonomikos sektorius, pasiūlą.
2025 m. Lietuva yra viena iš daugiausiai dėl emigracijos nukentėjusių Europos Sąjungos valstybių, o tai, kartu su demografiniais iššūkiais (mažėjančiu gimstamumu, senėjančia visuomene), ilgainiui ribos specialistų, norinčių ir galinčių įsilieti į aukštą pridėtinę vertę kuriančius ekonomikos sektorius, pasiūlą.
2025 m. Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) atliktoje Žmogiškojo kapitalo būklės ataskaitoje indikuojama, kad, nors migracijos pusiausvyra išlieka teigiama, vertinant 2020-2024 m. laikotarpį, išvyksta vis daugiau darbingo amžiaus gyventojų: 25-54 metų gyventojų dalis tarp išvykstančiųjų išaugo nuo 54,8 proc. 2020 m. iki 72,4 proc. 2024 m.”, – dėsto ministerija.
Tarp išvykstančiųjų 2024 m., STRATA duomenimis, 67,1 proc. sudarė kitataučiai. Tuo tarpu, grįžtančiųjų į Lietuvą profilis taip pat keičiasi – 2019-2024 m. laikotarpiu daugėja grįžtančių vyresnio amžiaus (55+) žmonių, o darbingo amžiaus (25-64 m.) gyventojų dalis mažėja.
STRATA indikuoja, kad artimiausią dešimtmetį (2025-2034 m.) dėl pensijų, mirtingumo ir emigracijos darbo rinkos pagrindiniu iššūkiu bus darbuotojų pakeitimo poreikis.
„Pavyzdžiui, 2025 m. Žmogiškojo kapitalo būklės ataskaitoje nurodyta, kad inžinerinėje pramonėje jau dabar dirba apie 12,9 tūkst. vyresnių nei 55 metų darbuotojų, o tai maždaug penktadalis visos sektoriaus darbo jėgos.
Per artimiausią dešimtmetį didžioji šios grupės dalis pasitrauks iš darbo rinkos, tad vien pakeitimo poreikis inžinerinėje pramonėje numatomas didelis”, – vardina ministerija.
Siūlomose pataisose pabrėžiama, kad užsienio žmogiškųjų išteklių, įskaitant ir Lietuvos piliečių, gyvenančių užsienyje ar lietuvių kilmės asmenų pritraukimui ir išlaikymui darbo rinkoje Lietuvoje gali būti pasitelkiamos tais atvejais, kai siekiama didinti specialistų pasiūlą, trūkstant esančiųjų Lietuvoje arba užtrunkant jų parengimui.
„Šios priemonės galėtų apimti įvairaus pobūdžio veiklas, siekiant susigrąžinti reikiamas kompetencijas turinčius diasporos specialistus ir jų šeimos narius bei juos išlaikyti Lietuvoje, pritraukti ir išlaikyti užsienio kilmės specialistus, suteikti į Lietuvą atvykusiems specialistams reikiamas kompetencijas, jas lavinti, tobulinti ir pripažinti (tam naudojant įvairius būdus, įskaitant stažuotes, pameistrystes, perkvalifikavimą, mentorystes, kt.), skatinti atvykusiųjų įsitraukimą į darbo rinką ir pan.
Taip pat šios veiklos gali apimti kompetencijų turinčių specialistų iš užsienio pasiūlos poreikio stebėsenos vykdymą, duomenų analizę ir poreikio nustatymą, siekiant užtikrinti, kad rengiamos Priemonės būtų tikslingai nukreiptos žmogiškųjų išteklių pasiūlos didinimo poreikiams spręsti”, – komentuoja Ekonomikos ir inovacijų ministerija.