Jie kaltinami organizuotoje grupėje apgaule iš Kinijos bendrovės „Bitmain“ įgiję labai didelės vertės svetimą turtą – kriptovaliutų kasimo įrangą, kuri galėjo kainuoti beveik 24 mln. eurų.
V. Germanas teisiamas ir dėl disponavimo suklastotais dokumentais, nes per kratas pas jį rasta padirbtų Graikijos, Portugalijos, Bulgarijos pasų.
Ribojo galimybes nušviesti procesą
Prieš posėdį kaltinamieji nedavė jokių komentarų, o Vilniaus miesto apylinkės teismas nusprendė juos saugoti nuo žiniasklaidos objektyvų. Fotografams ir operatoriams leista proceso dalyvius fiksuoti tik iš nugaros.
Teismo atstovas Giedrius Janonis liepė žiniasklaidos atstovams susigrūsti už tvorelės salės gale ir aiškino, kad tokia yra tvarka teisme. Tačiau jokiame kitame procese panaši tvarka niekada nebuvo taikoma.
Paklaustas, kodėl riboja galimybes nušviesti procesą ir neleidžia normaliai užfiksuoti kaltinamuosius, G. Janonis atkirto: „Ko negalėjot? Taigi įleidom į salę“.
Pasak jo, tokius apribojimus nusprendė taikyti asmeniškai jis.
Suabejojo, ar gali atstovauti
Posėdžio pradžioje nukentėjusiųjų atstovas Gytis Račkauskas pateikė atstovavimo sutartį, bet jau čia prasidėjo ginčas.
Kaltinamųjų advokatai kėlė klausimą, ar atstovavimo sutartį pasirašę asmenys išties atstovauja nukentėjusiuoju pripažintą kompaniją „Bitmain“.
„Nėra jokios informacijos, kad šie asmenys užimtų kokias nors pareigas nurodytose bendrovėse ir galėtų atstovauti šias įmones“, – pareiškė V. Germaną ginantis Linas Belevičius.
Pasak advokatų, nepašalinus visų neaiškumų bylos nagrinėti šiandien neįmanoma.
Kaltinamųjų advokatai kelia abejones, nes šioje byloje kaip nukentėjusysis figūruoja Singapūre registruota bendrovė „Bitmain Development Pte. Ltd.“, jos atstovais nurodomi Yang Cunyong ir Zhan Ketuan. Kinijoje registruota kitas juridinis asmuo – „Bitmain Technologies Ltd“. Pagal viešai prieinamą informaciją, šios įmonės įkūrėjai yra tie patys Y. Cunyong ir Z. Ketuan.
Nukentėjusiuosius atstovaujantys advokatai tvirtino, kad tokia oponentų pozicija jo visai nestebina.
„Manęs nestebina, kad kaltinamųjų atstovai siekia stabdyti procesą ir tą greičiausiai darys ateityje. Kaltinamųjų atstovai pasirinkę poziciją neigti viską, ką tik gali ir ko negali. Pradedant nuo to, kad neigiami civilinių ieškovų įgaliojimai procese, – kalbėjo G. Račkauskas. – Jokių objektyvių duomenų nebuvo pateikta kaltinamųjų atstovų, kurie leistų abejoti atstovavimo sutarties tikrumu.“
Po šio apsikeitimo argumentais teisėja Justyna Žukovska-Pečiulienė paskelbė 10 minučių pertrauką ir leido pasiruošti nukentėjusiųjų atstovams atsikirsti į kaltinamųjų gynėjų nuogąstavimus.
Po pertraukos nukentėjusiųjų atstovai aiškino, kad dalies duomenų negali atskleisti dėl kliento paslaptis, tačiau jie du metus bendravo su klientais, turi sąskaitas, kad už jų paslaugas sumokėta.
Tačiau tokie paaiškinimai vis tiek neįtikino.
Advokatas Darius Raulušaitis atkreipė dėmesį, kad net neaiškus pateiktų dokumentų autentiškumas.
„Tenka kliautis kolegų garbės žodžiu, bet baudžiamajame procese taip netinka. Būtų smagu, kad kolegos rastų galimybę ir progą pateikti atitinkamai patvirtintą atstovavimo sutartį, dėl kurios autentiškumo nekiltų abejonių“, – kalbėjo jis.
Pasak jo, pagal įprastą procedūrą, atstovaujant užsienio įmones, reikia gauti kompanijos įstatus, kuriuose nurodoma, kas gali atstovauti bendrovei, tada gaunami atstovo asmens dokumentai ir tik tada pasirašoma sutartis.
„Plaukti paviršiuje yra nerimta. Reiškiamas byloje beveik 25 mln. eurų ieškinys. Reiškiant tokius ieškinius galima atnešti tinkamus dokumentus“, – sakė D. Raulušaitis.
Išklausiusi argumentus teisėja paprašė nukentėjusiųjų atstovus pateikti dokumentus, kad su jais sutartis sudarę asmenys išties turi veikti jų atstovaujamų bendrovių vardu.
„Jei teisingai suprantu, tų dokumentų pakankamai daug, su jais turės susipažinti tiek prokuroras, tiek gynėjai. Dėl to šioje proceso stadijoje bylos nagrinėjimas atidedamas“, – sakė teisėja.
Sprendė dėl Germano apykojės
Pasibaigus posėdžiui spręstas klausimas, ar V. Germanas toliau turi būti kontroliuojamas su apykoje. Jis daugiau nei metus buvo suimtas, į laisvę jis paleistas tik šių metų vasarį. Nuo tada kaltinamasis turi nešioti apykoję ir yra įpareigotas neišeiti iš namų.
Prokuroras Darius Stankevičius įsitikinęs, kad intensyvios priežiūros sąlygos turi likti tos pačios.
„Yra duomenų, kad jis su visa šeima ruošėsi išvykti iš šalies. Jo nuolatinė gyvenamoji vieta buvo Dubajuje. Išdavimo procesas iš šios šalies užtruktų ar būtų labai apsunkintas“, – sakė prokuroras.
Linas Belevičius oponavo, kad V. Germanas per 5 mėnesius būdamas laisvėje įrodė, jog jis nebėgs, netrukdys procesui ir nedarys naujų nusikaltimų.
Jis prašė sušvelninti kardomąją priemonę ar bent pakeisti intensyvios priežiūros sąlygas, kad dieną galėtų išeiti iš namų ir dirbti, studijuoti, lankytis sveikatos priežiūros įstaigose, bendrauti su gynėjais.
„Nuo rugsėjo 1 dienos prasidės studijos Vilniaus universitete, tai dieninės studijos. Jis turi pareigą lankytis gyvai“, – sakė L. Belevičius.
Jo klientas dar būdamas kalėjime pradėjo studijuoti teisę Vilniaus universitete.
V. Germanas palaikė advokato argumentus, tačiau sakė, kad gerbs teisėjos sprendimą.
„Norėčiau tik akcentuoti, kad reikėtų atskirti kardomosios priemonės tikslus ir jos taikymo poveikį, kuris persipina su socialine desintegracija. Aš noriu atlikti funkcijas, kurias atlieka kiekvienas normalus žmogus: dirbti, studijuoti“, – sakė V. Germanas.
Teisėjai kilo klausimų, kodėl tiek daug kartų fiksuoti kardomosios priemonės laikymosi pažeidimai. V. Germanas atsakė, kad visi pažeidimai – dėl nekokybiškos apykojės.
„Tas prietaisas veikia keistai, jį tris kartus keitė Vilniaus policijos pareigūnai. Jie patys sutinka, kad jis veikia nekokybiškai, bet jie sako, kad nieko negali padaryti“, – sakė kaltinamasis.
Jo teigimu, apykojės signalas dingsta kelioms minutėms bent 10-20 kartų per dieną, o tai fiksuojama kaip pažeidimai.
Jis paminėjo ir buvusį Seimo pirmininką Saulių Skvernelį, kuriam apykojė šią savaitę pradėjo pypsėti Seime.
Kaip anksčiau skelbė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT), kaip įtariama, organizuota grupė su įrangos gamintojais sudarė sutartį dėl kriptoturto kasimo įrenginių eksploatavimo Kaune. Vykdant šią sutartį, į Lietuvą atgabenta 5 400 įrenginių, bet tik maža dalis jos realiai eksploatuota. Didžioji dalis per labai trumpą laiko tarpą keturiais lėktuvo skrydžiais išgabenta iš Lietuvos.
Pagal įtarimus, organizuotos grupės nariai, siekdami nuo įrango savininkų nuslėpti faktą, kad įranga yra išgabenta iš Lietuvos, sugadino dalį įrangos ir nurodė, kad esą visi prietaisai sugadinti ir negali būti naudojami Lietuvoje.
Teisėsauga skelbė, kad siekiant užtikrinti civilinius ieškinius nuosavybės apribojimas pritaikytas Lietuvoje esančiam įtariamųjų nekilnojamam turtui, automobiliams, juvelyriniams dirbiniams, laikrodžiams, piniginėms lėšoms sąskaitose, kriptovaliutai.