1 nuotr.
Arūno Bernacko koliažas
Seimo konservatorius Žygimantas Pavilionis konstatavo, kad artėja mirtis. Tiesa, ne žmogaus mirtis, o Lietuvos užsienio politikos.
Mirties akivaizdoje gedima, bet, stebint Pavilionį, neapleidžia mintis, kad jis yra kupinas piktdžiugos.
Makabriškos kalbos apie artėjančią mirtį iš Pavilionio lūpų pasigirdo Seime svarstant naujosios vyriausybės programą.
Beje, o kas tokio baisaus atsitiko, kad jau reikia prognozuoti Lietuvos užsienio politikos mirtį?
Šiaip tai nieko neatsitiko, net užsienio reikalų ministras nepasikeitė.
Tai netrukdė Pavilioniui postringauti, kad Lietuvos užsienio politika vis labiau gravituoja į Rytus, valdantieji neva visas kortas stato ant Pekino.
Žodžiu, žudo tą užsienio politiką, nes juk viską reikia statyti ant Taivano.
Pavilionis kalbėjo kaip visada – pompastiškai, su teisuolio mina.
Ir nepanašu, kad menama užsienio politikos mirtis jam gadina nuotaiką.
Greičiau atvirkščiai, Pavilionis labai apsidžiaugtų, jei taip ir atsitiktų.
Nes turbūt jau svajoja, kaip jis, pasikeitus valdžiai, atjos ant balto žirgo ir įkvėps Lietuvos užsienio politikai naujos gyvybės.
Pagrįstos konfrontacijomis.