Jo projektą rengė ir Seimui pateikė Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Mažai kas pastebės, kad šis įstatymas suteikia daugiau galių VRK ir labiau riboja piliečių teises.
Vienas iš pakeitimų – nuo šiol rinkimų komisijos dar labiau susiejamos su savivaldybių administracijomis – savivaldybės administracijos direktorius į jų sudėtį galės deleguoti tik savo administracijos karjeros valstybės tarnautojus arba darbuotojus.
Taip susiaurinamas asmenų, galinčių dirbti rinkimų komisijose, ratas, nes nebelieka galimybės siūlyti kitų nepriklausomų specialistų – teisininkų, akademikų, buvusių rinkimų komisijų narių ar kitų kompetentingų asmenų, nedirbančių savivaldybės administracijoje.
Toks reguliavimas stiprina vykdomosios valdžios įtaką rinkimų administravimui ir sudaro sąlygas interesų konfliktams, nes savivaldybių rinkimuose komisijos dažnai nagrinėja skundus dėl mero, kandidatų į tarybą, rinkimų agitacijos ar balsavimo organizavimo, todėl komisijos nario priklausomybė tai pačiai administracijai visada kels abejones dėl jo nešališkumo.
Be to, Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) suteikiami gerokai platesni įgaliojimai rinkti informaciją ir asmens duomenis.
Nuo šiol ji galės neatlygintinai gauti duomenis iš visų valstybės registrų, informacinių sistemų, valstybės ir savivaldybių institucijų, juridinių bei fizinių asmenų, taip pat naudotis specialių kategorijų asmens duomenimis.
Tokie įgaliojimai reikšmingai išplečia valstybės galimybes kaupti ir tvarkyti jautrią informaciją apie piliečius. Tai kelia grėsmę dėl proporcingumo, privatumo apsaugos ir kitų kontrolės mechanizmų, užtikrinančių, kad tokie įgaliojimai nebus taikomi plačiau, nei būtina rinkimams organizuoti.
Keičiama komisijų pirmininkų skyrimo tvarka
Nors pakeitimais nustatoma, kad rinkimų komisijos pirmininku gali būti tik rinkimų patirties turintis arba aukštąjį išsilavinimą įgijęs asmuo, kartu įtvirtinama nuostata, jog pirmininkų pareigos skirstomos proporcingai kandidatų į komisijas pasiūliusiems subjektams.
Toks sprendimas stiprina politinių jėgų įtaką komisijų vadovų paskyrimui, nes pirmininkų pareigos tampa ne vien kompetencijos, bet ir politinių kvotų klausimu. Dėl to kyla abejonės, ar svarbiausias kriterijus skiriant komisijų vadovus išliks profesionalumas ir nešališkumas.
Pokyčiai rinkimų stebėtojams
Susiaurinama rinkimų stebėtojų padėtis. Iš esmės pertvarkomas rinkimų stebėtojų teisinis statusas ir išplečiami pagrindai riboti jų veiklą.
Nors stebėtojams paliekama teisė stebėti balsavimą ir balsų skaičiavimą, kartu rinkimų komisijoms suteikiama teisė atsisakyti registruoti stebėtoją arba panaikinti jo registraciją ne tik už įstatymų pažeidimus, bet ir už VRK sprendimų nesilaikymą ar viešai skleidžiamą, komisijos vertinimu, klaidinančią informaciją.
Su naujais pakeitimais iš esmės išplečiama rinkimų agitacijos sąvoka ir sustiprinama jos administracinė kontrolė. Nuo šiol rinkimų agitacija laikomi ne tik tiesioginiai raginimai balsuoti už ar prieš kandidatą, bet ir bet kokie veiksmai, galintys paveikti rinkėjų apsisprendimą.
Kartu įtvirtinamas draudimas viešai skleisti „visuomenę klaidinančią ar melagingą informaciją”, o VRK suteikiama teisė spręsti ginčus dėl agitacijos, nustatyti, kas laikytina politine reklama, ir vertinti, ar paskelbta informacija yra kompromituojanti.
Tokios plačios ir vertinamojo pobūdžio formuluotės suteikia VRK didelę diskreciją vertinti politinio turinio ribas, todėl neišvengiamai jos gali turėti neigiamą poveikį politinės saviraiškos ir žodžio laisvei rinkimų kampanijos metu.
Įstatymas taip pat išplečia rinkimų agitacijos sąvoką. Agitacija laikomi ne tik tiesioginiai raginimai balsuoti už ar prieš kandidatą, bet ir bet kokie veiksmai, galintys paveikti rinkėjų apsisprendimą.
Be to, įtvirtinamas draudimas rinkimų metu viešai skleisti visuomenę klaidinančią ar melagingą informaciją. Tokios formuluotės yra gana plačios ir kelia diskusijas, kur baigiasi teisė į politinę kritiką ir prasideda draudžiama agitacija.
Griežtesnė socialinių tinklų kontrolė
Dar labiau sugriežtinama politinės reklamos kontrolė internete. Nuo šiol rinkimų politinės kampanijos dalyviai ir vadinamieji suinteresuotieji asmenys privalės iš anksto VRK deklaruoti visas socialinių tinklų paskyras, per kurias ketina skleisti politinę reklamą ar rinkimų agitaciją, taip pat nurodyti šių paskyrų administratorius ir asmenis, atsakingus už reklamos apmokėjimą.
Tokiu būdu valstybė įgyja galimybę iš anksto kontroliuoti didžiąją dalį organizuotos politinės komunikacijos socialiniuose tinkluose.
Nors pataisos tikslas – didesnis politinės reklamos skaidrumas, kartu ji didina administracinę naštą ir plečia VRK kontrolę skaitmeninėje erdvėje.
Praktikoje tai apsunkins piliečių ir visuomeninių organizacijų dalyvavimą viešose politinėse diskusijose, ypač tada, kai politinė komunikacija bus vykdoma keliose socialinių tinklų platformose ar nuolat kuriamose naujose paskyrose.
Pirmą kartą Rinkimų kodekse detaliai reglamentuojama vadinamųjų suinteresuotųjų asmenų veikla. Tai reiškia, kad paprastas pilietis ar piliečių grupė, norintys savo iniciatyva ir savo lėšomis viešai remti arba kritikuoti kandidatus ar politines organizacijas, nebegalės to daryti laisvai.
Prieš pradėdami tokią veiklą jie privalės registruotis VRK, pateikti dokumentus, deklaruoti, kad nėra susiję su kandidatais ar politinėmis organizacijomis, paskirti iždininką, tvarkyti finansinę apskaitą ir atsiskaityti už visas gautas aukas bei patirtas išlaidas.
Jų veiklai nustatomi išlaidų limitai, finansavimo apribojimai ir griežtos sankcijos. Jeigu VRK nuspręstų, kad suinteresuotasis asmuo veikė kartu su kandidatu arba viršijo įstatyme nustatytus reikalavimus, jis gali būti išregistruotas, įpareigotas nutraukti agitaciją, o tam tikrais atvejais – sumokėti į valstybės biudžetą dvigubą neteisėtai panaudotų lėšų sumą.
Tokiu būdu pilietinė iniciatyva pirmą kartą iš esmės prilyginama profesionaliai politinei kampanijai. Tai smarkiai išplečia VRK kontrolės galias ir turės atgrasomąjį poveikį piliečiams, kurie norės savarankiškai dalyvauti viešose politinėse diskusijose ar remti jiems priimtinus kandidatus.
Dėl padidėjusios administracinės naštos ir teisinės rizikos rinkimų laikotarpiu neabejotinai sumažės pilietinis aktyvumas bei susiaurės politinės saviraiškos laisvė.
Vienas labiausiai diskutuotinų pakeitimų – naujo „suinteresuotojo asmens” instituto įvedimas.
Pagal naują tvarką paprastas pilietis ar jų grupė, norintys savo lėšomis viešai agituoti už ar prieš kandidatą, turės registruotis VRK komisijoje, deklaruoti savo veiklą, tvarkyti finansinę apskaitą, laikytis nustatytų išlaidų limitų ir po rinkimų atsiskaityti už visas išlaidas.
Koks bus Prezidento sprendimas?
Nors Seimas įstatymą jau priėmė, galutinė jo ateitis priklausys nuo Respublikos Prezidento. Valstybės vadovas gali įstatymą pasirašyti arba grąžinti Seimui pakartotinai svarstyti.
Jeigu pataisos įsigalios, jos taps vienais didžiausių Lietuvos rinkimų teisinio reguliavimo pokyčių nuo naujojo Rinkimų kodekso priėmimo – pakeis ne tik kandidatų registravimo tvarką, bet ir piliečių dalyvavimo rinkimų kampanijose, politinės komunikacijos bei rinkimų stebėsenos taisykles.