1 nuotr.
Seimas nusprendė, kad net ir nesėkmingai besimokantiems moksleiviams nebūtų užkirstas kelias iš 10 klasės pereiti į 11-ąją. Eltos nuotr.
Minėti pokyčiai būtų įsigalioję jau šį rudenį, tačiau Seimas paskutinę pratęstos sesijos dieną po karštų diskusijų juos atšaukė.
Socialdemokratai inicijavo pakeitimus, kad liktų šiuo metu galiojantis dviejų egzaminų abiturientams reikalavimas.
„Juo labiau kad žinome, jog dėl Nacionalinės švietimo agentūros kompetencijų stokos ar ekspertų stokos tie egzaminai dažnai būna suvelti ir užduotys būna nelabai korektiškos.
Taigi siūlau: tikrai užtenka dviejų brandos egzaminų, kad įgytų vidurinį išsilavinimą. O stojantiems į aukštąsias mokyklas – jos gali reikalauti vienokių ar kitokių papildomų egzaminų”, – dėstė Seimo socialdemokratų frakcijos narė Vilija Targamadzė.
Jai antrino frakcijos kolegė Ingrida Braziulienė: „Tikrai pakanka esamos tvarkos – du brandos egzaminai tam, kad įgytų išsilavinimą. Ko šiuo metu labiausiai reikia, tai reikia stabilumo, aiškumo ir užtenka tų vadinamųjų reformų”.
Seimas antradienį taip pat atšaukė reikalavimą gauti ketvertą už pagrindinius dalykus, kad galėtum mokytis gimnazijoje. Kad dešimtokas taptu vienuoliktoku, jis būtų turėjęs PUPP išlaikyti bent ketvertu.
Anot Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkės, socialdemokratės Jurgitos Šukevičienės, taikant „slenkstį”, daugeliui jaunuolių užsitrenktų durys siekti vidurinio išsilavinimo.
„Kodėl turėtume užkirsti jiems kelią baigti vidurinio ugdymo programą? Užvirus konservatorių reformų chaosui, vaikai kentė vieną traumą po kitos. Dabartiniai dešimtokai mokosi „ant slenksčio” – tarp senų ir naujų programų”, – pažymėjo J.Šukevičienė.
Parlamentarė priminė, kad dabartiniai dešimtokai yra ta vaikų karta, kuri 7-8 klasėse mokėsi pandemijos sąlygomis.
„Ši karta patyrė didžiausią mokymosi praradimą per pastaruosius dešimtmečius. Privalome sau atsakyti: ar turime teisę šiandien šiems vaikams pakišti „slenkstį”, kuris nulemtų jų tolesnį kelią? Tai nebūtų teisinga”, – tikino Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkė, ragindama „ne bausti pandemijos paveiktą kartą, o padėti jai atsitiesti”.
Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė akcentavo: „atlikta Švietimo agentūros analizė labai aiškiai parodė, kas nutiko su tais vaikais, kurie 2023 metais neišlaikė PUPP”.
„30 lietuvių kalbos ir literatūros PUPP neišlaikiusių mokinių šiandien baigė gimnazijas ir išlaikė šio dalyko valstybinį brandos egzaminą nuo 40 iki 60 balų, beveik 22 proc. matematikos PUPP neišlaikiusių mokinių baigė gimnazijas, išlaikė matematikos valstybinį brandos egzaminą ir surinko nuo 40 iki 81 balo.
Tai aiškiai rodo, kad iš mokinių, jeigu jiems mes būtume uždarę būnant 16 metų duris, būtume tiesiog atėmę galimybę atsitiesti, pasivyti ir atrasti savo kelią.
Taigi šie skaičiai labai aiškiai rodo, kad tai nėra nuosprendis, – tai signalas, kad mes mokiniui pirmiausia turime suteikti pagalbą, daugiau pasirinkimo kelio.
Turime akcentuoti, kad profesinė mokykla tikrai negali būti bausmė už neišlaikytą PUPP. Profesinis mokymas yra sąmoningas ir vertingas pasirinkimas, o ne vieta, kur vaikai turi būti nukreipiami vien tik todėl, kad jiems kažkas viename ar kitame etape nepasisekė”, – Seime kalbėjo ministrė.
„Buvusios Vyriausybės pasiūlyta slenksčio sąvoka iš tikrųjų gali tapti nuosprendžiu mokiniams ir iš viso paneigti pačios edukologijos principą ir mūsų švietimo sistemos principus, kurie orientuoti į mokymosi visą gyvenimą aspektą.
Pirmiausia, Lietuvoje privalomas ugdymas yra iki 16 metų. Gavęs nuosprendį, kad yra beviltiškas ir net negali turėti pagrindinio išsilavinimo pažymėjimo, mokinys gali pasirinkti tiesiog išeiti į gatvę. Ar tikrai mes to siekiame?”, – retoriškai klausė Seimo Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos narė Rita Tamašunienė.
Tačiau joms aktyviai oponavo konservatorė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.
„Nesiųskime signalo, kad moksleiviai, ypač tie, kurie galbūt yra mažiau motyvuoti ir kuriems mažiau sekasi, gali plaukti pasroviui ir kažkaip išplaukti.
Nežiūrėkime į slenkstį, kad tai yra bausmė ar nuosprendis. Slenkstis gali būti traktuojamas kaip motyvavimo priemonė”, – kalbėjo parlamentarė.
„Ko tikrai Lietuva sau negali leisti, tai negali leisti tokio jūsų požiūrio, kad vaikui netgi su kuolu sudaromos galimybės tęsti mokslą 11 klasėje.
Su kuolu, dvejetu į gimnazijas ateina virš tūkstančio vaikų. Vadinasi, tie vaikai, kurie palikti su savo spragomis 11 klasėje, jau laikys valstybinį brandos egzaminą”, – dėstė konservatorius Liutauras Kazlavickas.
Už socialdemokratų iniciatyvą atšaukti reikalavimą norintiems pakliūti į 11 klasę būtinai išlaikyti PUPP balsavo 66 Seimo nariai, prieš 1, susilaikė 4.