Antradienį S. Skverneliui būnant Seime, jam paskirta apykojė ėmė pypsėti. Pats politikas teigia, kad dėl šios kardomosios priemonės negali deramai vykdyti Seimo nario pareigų, o prireikus žada kreiptis ir į Europos Žmogaus Teisių Teismą.
Politikas taip pat kritikuoja įrangos veikimo kokybę.
Ne visur gali eiti
Pasak S. Skvernelio, dėl apykojės jis negali patekti į kai kurias Seimo patalpas.
„Negaliu nueiti į slaptumo raštinę, susipažinti su dokumentu, kuris yra gautas, nes į raštinę negalima įsinešti jokių elektroninių prietaisų. Jeigu bus slaptas posėdis, negalėsiu eiti į Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto kabinetą“, – vardijo S. Skvernelis.
Politiko teigimu, jam paskirtą kardomąją priemonę reikėtų keisti.
Panevėžyje apykojes dėvi 12 asmenų
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vedėja Odeta Jukniūtė naujienų portalui JP sakė, kad Panevėžyje apykojes šiuo metu dėvi 12 asmenų.
„Šie asmenys nesusiję su įkalinimo įstaigomis. Tai asmenys, kuriems teismo pritaikyta kardomoji priemonė – dėvėti apykoję. Gali būti ir visuomenės veikėjai, ir politikai. Teismas priėmė sprendimą, o apykojes jiems uždėjo policijos pareigūnai, kurie ir stebi, kad apykojės būtų dėvimos“, – aiškino O. Jukniūtė.
Kardomąją priemonę skiria teismas
Panevėžio apylinkės teismo kancleris, buvęs Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas Rimantas Bobinas paaiškino, kad kardomąją priemonę skiria teismas.
„Apykoję šiuo atveju, nes vyksta ikiteisminis tyrimas, uždeda policija. Probacijos tarnyba apykojes deda tiems asmenims, kurie paleisti iš įkalinimo įstaigos, bet teistumas jiems dar nesibaigęs“, – sakė R. Bobinas.
Pasak jo, svarbu atskirti dvi situacijas: vienu atveju apykojė gali būti skiriama kaip kardomoji priemonė ikiteisminiame tyrime, kitu – kaip intensyvios priežiūros dalis probacijos sistemoje.
Gali dingti GPS ryšys
R. Bobinas paaiškino ir tai, kodėl apykojės gali pradėti skleisti garsinius signalus.
„Tai yra ryšio klausimas. Yra GPS ryšys, kuris tam tikrose situacijose nustoja veikti. Juk taip būna ir su mobiliaisiais telefonais – dingsta ryšys. Apykojės veikia tokiu pačiu principu. Dingus ryšiui suveikia signalizacija, o policijos pareigūnai iškart sužino, kad apykojė neveikia – dingo ryšys. Tuomet reaguojama ir bandoma nustatyti, kokios priežastys. Kita vertus, įvairių priežasčių būna – piktybiškai bandoma nusiimti apykoję, sugadinti prietaisą“, – pasakojo R. Bobinas.
Pasak jo, nustojus veikti apykojei, pareigūnai aiškinasi, kodėl prietaisas nebeveikia.
Seime ryšys gali veikti ne visur
R. Bobino teigimu, S. Skvernelio atveju galėjo sutrikti ryšys arba įranga galėjo „įstrigti“.
„Labai sudėtinga nustatyti, kodėl taip atsitiko. Gal Seime yra tokių patalpų, kuriose neveikia GPS ryšys arba ryšys prastesnis. Tuomet nėra tinkamo signalo ir asmeniui liepiama eiti į tokią vietą, kur ryšys veikia“, – kalbėjo buvęs pareigūnas.
Ar S. Skverneliui galėjo būti taikoma kitokia kardomoji priemonė, R. Bobinas teigė negalintis atsakyti.
„Ikiteisminį tyrimą atlieka prokuratūra ir ji turi medžiagą, pagal kurią taikoma kardomoji priemonė. Todėl, tikriausiai, ir buvo pritaikyta apykojė“, – sakė jis.
Nuo šių metų pradėtos naudoti naujo modelio elektroninio stebėjimo priemonės. Jos leidžia efektyviau užtikrinti nuteistųjų priežiūrą ir skatinti jų reintegraciją į visuomenę.
Probacijos tarnyba naudoja naujas apykojes
Kaip šių metų pavasarį pranešė Lietuvos probacijos tarnyba, nuo šių metų pradėtos naudoti naujo modelio elektroninio stebėjimo priemonės. Jos leidžia efektyviau užtikrinti nuteistųjų priežiūrą ir skatinti jų reintegraciją į visuomenę.
Naująją sistemą sudaro ne tik pažangios apykojės, bet ir stacionarios namų stotelės, montuojamos stebimo asmens gyvenamojoje vietoje. Sistema veikia per specialią žiniatinklio platformą, leidžiančią pareigūnams realiu laiku stebėti asmens buvimo vietą ir atlikti duomenų analizę.
Naudojamos dvi pagrindinės apykojų rūšys. GPS įranga skirta aukštesnės rizikos asmenims, kurių judėjimas stebimas 24 valandas per parą realiu laiku. RF, arba radijo dažnių, įranga taikoma tiems, kurie privalo būti namuose tik nustatytu laiku, dažniausiai naktimis, kai galioja komendanto valanda.
Lietuvos probacijos tarnyba pabrėžia, kad ši sistema nėra vien kontrolės priemonė. Ji suteikia galimybę nuteistiesiems dirbti, mokytis, palaikyti ryšius su šeima ir kartu užtikrina teismo nustatytų sąlygų laikymąsi.
Lietuvos probacijos tarnybos duomenimis, elektroniniu būdu stebimų asmenų skaičius pastaraisiais metais išliko reikšmingas. 2025 metais vidutiniškai per mėnesį buvo stebima apie 800 asmenų.
Apykojes dėvinčiųjų – šimtai
Lietuvos probacijos tarnybos duomenimis, elektroniniu būdu stebimų asmenų skaičius pastaraisiais metais išliko reikšmingas. 2023 metais ši priemonė buvo taikyta 3639 asmenims, o 2025 metais vidutiniškai per mėnesį buvo stebima apie 800 asmenų.
2026 metų pradžioje vienu metu buvo prižiūrima apie 700 elektronines apykojes dėvinčių asmenų.
Intensyvi priežiūra taikoma įvairioms nuteistųjų grupėms – atliekantiems laisvės apribojimo bausmę, asmenims, kuriems atidėtas laisvės atėmimo ar arešto vykdymas, taip pat lygtinai paleistiems iš pataisos įstaigų.
Pastariesiems konkrečias buvimo vietos, laiko ir bendravimo sąlygas nustato Probacijos tarnyba, atsižvelgdama į rizikos lygį, nusikaltimo pobūdį ir reabilitacijos rezultatus.