Nors šios profesijos įdomios ir rinkoje tokių profesionalų visada trūksta, rinktis nelengvą duoną ryžtasi tik drąsiausi ir kantriausi. Kas mūsų lauks ateityje, kai šių specialistų drastiškai trūks?
Socialinių darbuotojų dirbtinis intelektas nepakeis
Jūratė TAMAŠAUSKIENĖ, Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijos prezidentė
„Mūsų visuomenės grupės, su kuriomis dirbame, vartotojiškoje visuomenėje nepatogios. Tai ir senyvo amžiaus žmonės, neįgalieji, patiriantieji įvairias rizikas, žmonės, neturintys gyvenamosios vietos, taip pat šeimos, kuriose ne viskas gerai.
Kas nori galvoti apie žmogaus problemas? Tokias, kaip negalia, psichikos liga, senatvė, benamystė. Sėkmingoje visuomenėje nėra patrauklu apie problemas galvoti ir diskutuoti. Dabar tokie visuomenės stereotipai – sėkmė, turtas, lyderystė.
Renkantis profesiją socialinis darbas gali atrodyti šiek tiek nepatrauklus. Vis dėlto tai įdomus, kūrybiškas darbas, kuriame kiekviena diena vis kitokia.
Kita vertus, dirbančiųjų šioje srityje atlygis nėra patrauklus, nors po truputį didėja. Palyginti su mokytojais, slaugytojais, socialiniai darbuotojai uždirba mažiausiai.
Socialinio darbo studijų programos universitetuose ir kolegijose jau ne vienerius metus susiduria su iššūkiu pritraukti studentus. Vis dėlto pernai įstojo keli šimtukininkai, tai rodo, kad orientuojamasi į pašaukimą.
Šios profesijos dirbtinis intelektas tikrai niekada nepakeis. Kadais viename iš ministerijos pasitarimų diskutuota, kad po 10 metų socialinių darbuotojų profesija taps dar reikalingesnė, nes visuomenė sensta, atsiranda daug socialinių problemų. Darbuotojų trūkumas bus apie 40 proc.
Tiesa, tai neoficialus skaičius, bet diskusijose toks skaičius buvo išsakytas. Jau ir dabar trūksta socialinių darbuotojų, didmiesčiuose – ne taip, bet regionuose praktiškai visur.
Tiesiog nėra iš kur gauti darbuotojų. Dalis socialinių darbuotojų 5 metų laikotarpyje baigs profesinę veiklą dėl amžiaus.
Noriu atkreipti dėmesį, kad socialinis darbuotojas būtinai turi turėti išsilavinimą. Yra dvi pagrindinės profesijos – socialinis darbuotojas ir individualios priežiūros darbuotojas, kuris su paslaugų gavėju tiesiogiai bendrauja, lankosi namuose, jam padeda, asistuoja.
Abiejų minėtų profesijų atstovai turi turėti kvalifikacijas. Socialinis darbuotojas – aukštąjį socialinį darbo išsilavinimą, kurį gali įgyti kolegijose arba universitete.
Individualios priežiūros darbuotojas turi baigti specialiuosius kursus (ne trumpesnius nei 160 val.) arba šią profesiją įgyti profesinėje mokykloje.
Socialinių darbuotojų kompetencijos gana aukštos, jie įgyja pedagogikos, psichologijos, sociologijos, socialinio darbo, analitinių žinių. Jie geba profesionaliai atpažinti žmonių socialinės pagalbos poreikius.
Be abejo, socialiniame darbe aktualus ir saugumo klausimas. Dirbant su žmonėmis, turinčiais intelekto ar psichosocialinę negalią, agresyvus elgesys dažnai kyla ne iš piktos valios, o iš baimės, nerimo ar nesugebėjimo kitaip išreikšti emocijų.
Panašiai ir šeimose, stokojančiose socialinių įgūdžių, konfliktai dažnai sprendžiami įžeidinėjimais ar smurtiniu elgesiu, nes žmonės tiesiog nėra išmokę kitokių bendravimo būdų.
Sudėtingiausia eiti į šeimas, kurioms priverstinai paskirtos socialinės priežiūros paslaugos. Pavyzdžiui, dėl vaikų nepriežiūros.
Tokios šeimos darbuotojus sutinka labai priešiškai – ir apspjaudo, ir apmėto. Dėl šios priežasties vis daugiau dėmesio skiriama darbuotojų saugumui, svarstoma diegti papildomas apsaugos priemones, tarp jų – kūno kameras.
Dirbant tokiame darbe labai reikia emocinio atsparumo, empatijos.”
Slaugytojai – ne „skylių kamšytojai”
Aušra VOLODKAITĖ, Lietuvos slaugos specialistų organizacijos prezidentė
„Slaugytojų trūkumą labiausiai lemia senstanti visuomenė, didėjantis slaugos paslaugų poreikis. Be abejo, senstanti ir pačių slaugytojų bendruomenė.
Dirbančių slaugytojų amžiaus vidurkis yra daugiau nei 50 metų. Ilgalaikės priežiūros, paliatyvios pagalbos, namų slaugos, stacionarinės slaugos poreikis didėja.
Slaugytojams suteikiama daugiau papildomų kompetencijų, jie gali atlikti daugiau funkcijų, bet ne visada slaugytojų padaugėja tiek, kad jie visus darbus spėtų atlikti laiku.
Auga perdegimo, emocinių problemų grėsmė, kadangi darbas su sergančiais žmonėmis.
Slaugos profesija tarp jaunų žmonių nėra populiari. Be abejo, jie studijuoja, bet ne visada lieka slaugos profesijoje… Ne visada renkasi slaugos praktiką sveikatos priežiūros įstaigose.
Be abejo, mes kalbame apie didelius darbo krūvius. Dirbant sveikatos priežiūros įstaigose ne visada užtikrinamas adekvatus pacientų ir slaugos darbuotojų skaičius.
Kad darbas būtų kokybiškas, darbuotojai nejaustų streso… Darbo krūvio problema nesulaukia deramo dėmesio ir sprendimų.
Kaip minėjau, kasmet slaugytojų nemažai paruošiama, tačiau jie ne visada renkasi sveikatos priežiūros įstaigas savo profesinei veiklai, nes darbas sunkus, atsakingas, ne visada pakankamai apmokamas, darbo kolektyve jie ne visada jaučiasi lygiaverčiai komandos nariai.
Tie, kurie pasirenka slaugos profesiją, darbą su pacientais, tikrai nusipelno pagarbos ir dėkingumo. Bet daugelis jaunų žmonių ieško laimės kitose srityse, kur darbo krūviai mažesni ir darbo sąlygos geresnės.
Renkasi grožio sektorių. Tai populiari, besiplečianti sritis. Grožio klinikos, plastinė chirurgija – po intervencijų visur reikalingas slaugytojų asistavimas, priežiūra, slauga.
Ką daryti? Reikėtų pradėti nuo darbo sąlygų gerinimo viešosiose įstaigose, sveikatos priežiūros įstaigose. Daugiau dėmesio skirti darbo krūvio reglamentavimui, pačių slaugytojų darbo sąlygų užtikrinimui, poilsio ir darbo režimo suderinimui.
Reikėtų aiškaus darbų paskirstymo, nes ir mums slaugytojai skambina ir sako, kad juos perkėlinėja iš vieno skyriaus į kitą, nes tuo metu trūksta labiau darbuotojų kitame skyriuje. Darbuotojai į darbą ateina jausdami stresą, nežinią.
Norisi stabilumo, konkretaus skyriaus, konkrečių užduočių, o ne tiesiog keliauti iš vieno skyriaus į kitą. „Skylių kamšymas”.
Būna, kad viena darbuotoja išeina motinystės atostogų, kažkas išeina dėl ilgalaikės ligos ar tiesiog kasmetinių atostogų ir tarsi tikimasi, kad į to žmogaus vietą bus priimamas naujas žmogus.
Yra ir taupymas, ir lėšų trūkumas, kartais ir patys vadovai sako, kad negauna deramo finansavimo.
Kartais stengiasi darbo vietoje išlaikyti gydytoją, kuris teiktų reikalingas paslaugas, bet į slaugytojų poreikį, didžiulį darbo krūvį ne visuomet atkreipia dėmesį.
Slaugytojų Lietuvoje gali trūkti nuo 1000 iki kelių tūkstančių. Kalbant apie darbo krūvius, labai daug regionų vadovų sako, kad slaugytojų trūksta ir neturi, iš kur jų įdarbinti daugiau, o kartais įstaiga neturi lėšų.”
Daug jaunų ir gerų mokytojų pasitraukia
Andrius NAVICKAS, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pranešė, kad iki 2031 metų, nesiimant jokių priemonių, mokyklose trūktų apie 6000 mokytojų.
Pasak A.Navicko, pagrindinė priežastis, kodėl stinga mokytojų, nepatrauklios darbo sąlygos, nėra labai geras darbo užmokestis.
„Dabar deklaruojama, kad trūksta iki 1000 mokytojų, ateityje trūks iki 6000 mokytojų. Mokytojų trūkumą sunku net nustatyti, nes dauguma jų dirba didesniu krūviu ir dengia realų trūkumą.
Tokių dalykų, kaip matematikos, fizikos, mokytojų paklausa yra ir kitose darbovietėse, todėl jų labiau ir trūksta.
Anksčiau mokytojams buvo mažiau galimybių važiuoti į užsienį ar dirbti kitose patrauklesnėse srityse. Dabar yra kitaip, manau, tai ir lėmė mokytojų trūkumą.
Yra amžėjimas. Daugiau nei 50 proc. mokytojų yra vyresni, 5 metų laikotarpyje nemažai jų pasitrauks. Klausimas, ar bus juos kuo pakeisti?
Galbūt atsiras galimybių daugiau nuotoliu mokyti, galbūt jungti klases. Vienas mokytojas mokytų kelias klases, sunku prognozuoti scenarijus.
Aktualus mokytojo saugumo klausimas. Daug jaunų ir gerų mokytojų pasitraukia, nes dažnai susiduria su spaudimu, smurtu, šmeižtu tiek iš tėvų, mokinių ar mokyklos vadovybės.
Saugių darbo sąlygų kūrimas padėtų nepasitraukti mokytojams. Nėra taip, kad mokytojai neateina į mokyklas. Ateina nemažai, bet po 2-3 metų labai daug išeina.
Vyresni mokytojai irgi nebeatlaiko įtampos. Irgi išeina. Saugumo, gero mikroklimato užtikrinimas vis tiek yra mokyklos vadovo rankose”, – kalbėjo A.Navickas.