1 nuotr.
Donaldui Trampui antrą kartą tapus JAV prezidentu, jo šeimos verslai suklestėjo. Youtube stop kadras
Didžioji dalis investicijų buvo atliktos po D.Trampo išrinkimo antrai prezidento kadencijai.
Tokius duomenis, remdamasis savo atliktu tyrimu ir JAV vyriausybės pirkimų analize, pateikė „The Washington Post”.
Įmonės, į kurias investavo D.Trampo sūnūs, vėliau iš valstybės gavo apie 6,3 mlrd. JAV dolerių.
Iš bendros sumos 3,2 mlrd. dolerių buvo tiesioginės išmokos, dar 3,1 mlrd. – sutartys su atidėtu vykdymo terminu.
Kai kurios įmonės buvo įtrauktos į iš anksto patvirtintų rangovų sąrašus, o tai suteikė joms galimybę kreiptis dėl vyriausybinių sutarčių, kurių bendra vertė siekia beveik 200 mlrd. dolerių.
Didžioji dalis tiesioginio finansavimo teko dviem bendrovėms – „SpaceX” ir „Anduril”. Jos gavo atitinkamai apie 2,1 mlrd. ir 1 mlrd. JAV dolerių.
Sumoje joms atiteko 97 proc. tiesioginių vyriausybės mokėjimų ir 42 proc. gynybos bendrovių, kurios sudaro dalį D.Trampo sūnų investicijų portfelio, opcionų.
Išskyrus „SpaceX” ir „Anduril”, likę 13 startuolių gavo apie 1,9 mlrd. dolerių.
Tarp jų – magnetus iš retųjų žemių metalų gaminantis „Vulcan Elements”, dronų kūrėjas „Unusual Machines”, pramoninius komponentus gaminanti „Hadrian”, „Aeon Industrial”, „PsiQuantum” ir kiti.
Penkios iš 15 bendrovių iki D.Trampo sūnų investicijų nebuvo gavusios nė vienos vyriausybinės sutarties.
Kritikai perspėja, kad tokios investicijos gali sukelti potencialų interesų konfliktą, nes prezidento sūnūs gali gauti finansinės naudos iš administracijos sprendimų ir padidėjusių išlaidų gynybai.
Ekspertų teigimu, D.Trampo šeimos dalyvavimo privačiose įmonėse, suinteresuotuose federalinėmis sutartimis ir vyriausybės parama, mastas kelia naujų etinių problemų.
Buvę gynybos pareigūnai ir viešosios politikos ekspertai nurodo, kad valdant D.Trampo administracijai, Pentagonas tapo mažiau skaidrus dėl to, kad sprendimus priima siekdamas ginti atskirų įmonių interesus.
Minėtų įmonių atstovai WP teigė, kad federalinius užsakymus jie gavo dėl savo prekių ir paslaugų kokybės, išlaikydami griežtas Pentagono numatytas atrankos procedūras.
Pasak jų, prezidento šeima jiems nesuteikė jokios pagalbos ir nesikišo į sutarčių sudarymo procesą.
Kai kurios įmonės taip pat patikino, jog jų vadovai visai nepažįsta brolių, mažai juos pažįsta arba su jais susitiko tik kelis kartus.
Pentagono atstovas spaudai Džoelis Valdesas (Joel Valdez) tikino, jog nė viena įmonė neturi lengvatų, o išorės santykiai, investuotojai ir politiniai kontaktai nevaidina jokio vaidmens departamento sprendimuose dėl finansavimo skyrimo.