Savo Facebook įrašu apie šią situaciją M. Mackevičius sutiko pasidalinti su „Delfi“ skaitytojais. Jame rašoma:
„Absurdiška istorija, kaip „Bitė“ man pabrangino planą, tačiau negalėjo pateikti įrodymų, kad su tuo sutikau.
Kadangi esu griežtos pozicijos ir beveik niekada nesutinku su įvairiais papildomais „super pasiūlymais“, buvau labai nustebęs sužinojęs, kad mano planas ne tik pasikeitė, bet ir pabrango. Ir esmė čia net ne keli eurai (nors per 24 mėn. sutartį kelių eurų pabrangimas jau pavirsta šimtu) Esmė yra skaidrumas ir sąžiningumas.
Dar labiau mane nustebino tai, kad man buvo priskirtas sporto planas, nors sporto apskritai nežiūriu ir tokios paslaugos man nėra aktualios. Todėl man sunku suprasti, kodėl savo noru turėčiau sutikti mokėti daugiau už paslaugą, kurios nenaudoju. Ir šiaip aš visada griežtai atsisakau Bitės „super duper“ pasiūlymų, kuriuos kiša pastoviai.
Kreipiausi į „Bitę“ prašydamas pateikti įrodymus, kad telefonu sutikau pakeisti planą ir sudaryti 24 mėnesių sutartį. Tačiau man buvo atsakyta, kad pokalbio įrašas nebesaugomas, nes telefoninių pokalbių įrašai laikomi tik iki dviejų mėnesių.
Ir čia man kyla esminis klausimas. Kaip apskritai gali būti normalu, kad ilgalaikė, 24 mėnesių sutartis sudaroma tiesiog žodžiu telefonu, o vienintelis įrodymas, galintis patvirtinti kliento sutikimą, nėra saugomas visą sutarties galiojimo laikotarpį? Mano supratimu, tai prasilenkia su sveiku protu.
Man apskritai atrodo absurdiška, kad šiandien vis dar galima tokiu būdu sudarinėti sutartis, be raštiško patvirtinimo, elektroninio parašo ar bent jau išsaugoto pokalbio įrašo. Jei po dviejų mėnesių nebeįmanoma patikrinti, kas iš tiesų buvo pasakyta ir dėl ko buvo sutarta, tuomet visa sistema remiasi vien tikėjimu vienos pusės žodžiu“, – pastebėjo jis.
Galiausiai, pasak M. Mackevičiaus, situaciją pavyko išspręsti taikiai, tačiau jam neva teko išmokti svarbią pamoką.
„Galiausiai „Bitė“ pripažino, kad papildomų įrodymų pateikti negali, ir pasiūlė kompromisą. Džiaugiuosi, kad pavyko rasti sprendimą, tačiau ši situacija privertė mane susimąstyti, kaip svarbu domėtis savo teisėmis ir nebijoti užduoti nepatogių klausimų. Ir baisu pagalvoti, iš kiek vartotojų tokiu metodu ši kompanija jau papildomai „užsidirbo“.
Domėkitės savo teisėmis ir ginkite savo interesus. Net ir bendraujant su didelėmis įmonėmis verta prašyti aiškių paaiškinimų ir įrodymų, kai priimami sprendimai, turintys finansinių pasekmių.
Šia teisinę situaciją laimėjau, tačiau problema išliko. O aš pats tikiuosi, kad tokia situacija nepasikartos, nes viskas ko noriu, tai aiškumo ir mažiau tokių situacijų“, – rašė M. Mackevičius.
Komentarų skiltyje po M. Mackevičiaus įrašu būta ir daugiau panašių pastabų minėtam mobiliojo ryšio operatoriui. Jomis dalijosi ir kiti žinomi žmonės – tarp jų buvo ir Jonas Sakalauskas.
Jono Sakalausko komentaras:
Visą Manto įrašą ir komentarus rasite čia:
Situaciją pakomentavo „Bitės“ atstovas
Viešumoje pasirodžius šiai informacijai ir M. Mackevičiaus pasakojimui, „Delfi“ susisiekė ir su „Bitė Lietuva“ korporatyvinės komunikacijos vadovu Jauniumi Špakausku. Raštu pateiktame komentare buvo rašoma:
„Klientas pokalbio su darbuotoja metu sutiko su televizijos plano keitimu. Kiek suprantu, vis tik žmogus ir pats sutinka, jog galbūt ir nebuvo iki galo pasigilinęs į kainą, kurią mokėjo iki plano keitimo. Vis tik tai yra mūsų pareiga žmogui suteikti maksimaliai daug informacijos tam, kad jis darytų informuotus sprendimus, kurie geriausiai atitinka jo gyvenimo poreikius bei įpročius. Dėl to, atsiprašau, jei konkrečioje situacijoje nebuvome pakankamai atkaklūs ir aiškūs. Su klientu situaciją išsprendėme draugiškai.
Lietuvoje yra apie 2,5-2,6 mln. žmonių, turinčių mobilųjį telefoną. Įsivaizduokime, kaip juos reikėtų aptarnauti fiziškai trijų ryšio tiekėjų salonuose. Išprotėtume! Todėl telekomunikacijų industrijoje ir yra įprasta, jog paslaugų planai keičiami žodiniu sutikimu.
Svarbu, jog po pokalbio sutartis klientui išsiunčiama jo nurodytu el. paštu.
Nemažiau svarbu, kad klientas turi teisę per 14 dienų netrukdomai atsisakyti nuotoliniu būdu sudarytos sutarties. Kadangi dauguma su aptarnavimu susijusių klausimų paaiškėja jau netrukus po pokalbio, pokalbių įrašus saugome gerokai ilgiau – 2 mėnesius. Tai pakankamas terminas aptarnavimo kokybei užtikrinti, spręsti galimus nesusipratimus, apginti kliento teises. Pokalbių saugojimą griežtai reguliuoja Europos sąjungos įstatymai, nes duomenų paslaugų tiekėjai negali saugoti ilgiau, nei tikrai būtina“.
Be to, J. Špakauskas patikino, kad įvairių sutarčių sudarymas telefonu – normali praktika šioje srityje.
„Dėl sutarčių telefonu – taip, tai ne tik įprastas, bet ir dažniausiai naudojamas būdas sudaryti sutartis. Lietuvoje yra 2 mln. mobiliojo ryšio naudotojų, juos visus aptarnauti klientų aptarnavimo salonuose būtų neįmanoma. Tokia visos telekomunikacijų rinkos higiena – identiška ir pas mūsų kolegas „Telia“ bei „Tele2“.