Patogiau pirkėjams, brangiau prekybininkams

Pasak D. Dundulio, atsiskaitymai banko kortelėmis prekybininkams turi ir privalumų, ir trūkumų.

„Vienas didžiausių pranašumų – didesnis saugumas, nes kasose nebesikaupia dideli grynųjų pinigų kiekiai. Be to, darbuotojams nebereikia skirti laiko grynųjų skaičiavimui ir jų perdavimui inkasavimo bendrovėms, sumažėja klaidų tikimybė priimant pinigus ar atiduodant grąžą“, – sako „Norfa“ vadovas.

Anot jo, kortelėmis atsiskaityti patogiau ir patiems pirkėjams. Vis dėlto prekybininkams toks atsiskaitymo būdas turi ir nemažą kainą. D. Dundulis atkreipia dėmesį, kad iš pirkėjų kortelių nuskaičiuotos lėšos į prekybos tinklo sąskaitą ne visada patenka iš karto – kartais jų tenka laukti kelias dienas ar net savaitę.

Dar didesnė problema, anot jo, yra šių mokėjimų aptarnavimo kaštai – elektroniniais mokėjimais gauti pinigai prekybos tinklui kainuoja iki dešimties kartų brangiau nei grynieji.

„Jei už grynųjų pinigų inkasavimą per metus šią paslaugą teikiančiai įmonei sumokame kelis šimtus tūkstančių, tai už „kortelinių“ pinigų aptarnavimą bankui – kelis milijonus“, – sako D. Dundulis.

Jo vertinimu, šiuos įkainius iš dalies padeda riboti tik didėjanti konkurencija – vis daugiau pasiūlymų pateikia užsienio bankai, siekiantys pritraukti įmonių sąskaitas ir atsiskaitymų srautus, todėl Lietuvos bankai yra priversti atsargiau vertinti savo taikomus mokesčius.

Pirkėjų įpročiai keičia parduotuvių sprendimus

Nors prekybininkams atsiskaitymai kortelėmis yra brangesni, pirkėjams dažnu atveju situacija priešinga. Kadangi atlyginimai ir kitos išmokos įprastai pervedami į banko sąskaitas, grynųjų pinigų išsigryninimas gali kainuoti papildomai, o atsiskaitant kortele jokių tiesioginių mokesčių pirkėjas nepatiria. Vis dėlto, anot D. Dundulio, nemokamų paslaugų nebūna.

„Prekybininkų patiriamos atsiskaitymų sąnaudos yra įskaičiuojamos į prekių kainas, nors jų dalis galutinėje kainoje yra labai nedidelė“, – sako „Norfos“ vadovas.

Atsiskaitymo kortelėmis tendenciją atspindi ir sparčiai daugėjančios savitarnos kasos. Pavyzdžiui, naujai įrengiamose „Norfa“ parduotuvėse tik apie 40 proc. savitarnos kasų pritaikomos atsiskaitymams grynaisiais, o likusiose galima mokėti tik banko kortelėmis. Toks sprendimas pritaikytas ir po rekonstrukcijos atidarytoje didžiausioje „Norfos“ parduotuvėje „N Bazė“ Vilniaus Savanorių prospekte. Čia įrengtos 22 savitarnos kasos, tačiau grynuosius priima tik devynios.

„Mums tokios kasos yra beveik dvigubai brangesnės dėl jose montuojamos grynųjų pinigų priėmimo įrangos, tačiau jų neatsisakome siekdami išlaikyti patogumą grynaisiais atsiskaitantiems pirkėjams. Kai kurie prekybos tinklai vieną grynųjų priėmimo įrenginį naudoja kelioms kasoms, tačiau mes tokio sprendimo atsisakėme, nes jis apsiperkantiems nėra patogus“, – sako D. Dundulis.

Piniginėje verta turėti ir grynųjų

Nors D. Dundulis puikiai prisimena laikus, kai beveik už visus pirkinius atsiskaitydavo grynaisiais, šiandien ne tik pirkėjų, bet ir jo paties įpročiai visiškai pasikeitę. Jis sako, kad dabar banko kortele sumoka praktiškai už visus pirkinius – net ir pačius smulkiausius.

„Prieš kelias dienas save „pagavau“ mąstant, kad traukti grynuosius perkant ir buteliuką vandens jau nesinori – patogiau priglausti kortelę“, – sako jis.

Vis dėlto, nors kasdien renkasi elektroninius mokėjimus, „Norfos“ vadovas rekomenduoja piniginėje visuomet turėti bent šiek tiek grynųjų. Pasak jo, neįmanoma visiškai eliminuoti techninių trikdžių, interneto ryšio sutrikimų ar kitų nenumatytų situacijų, kurios gali laikinai sutrikdyti atsiskaitymus kortelėmis.

„O ir bendras geopolitinis fonas skatina turėti grynųjų nenumatytiems ekstremaliems atvejams. Todėl ir pats kažkiek grynųjų linkęs turėti, nors jau senokai jų nenaudojau“, – prisipažįsta D. Dundulis.

Pranešimą parengė Norfa. Už pateiktos informacijos atitikimą tikrovei ir teisėtumą atsako pranešimo rengėjas.