Vieni šią iniciatyvą vertina kaip svarbią demokratinio proceso išraišką, kiti referendumą laiko politiniu manevru prieš artėjančius 2027 m. pavasario savivaldos rinkimus.

Viešojoje erdvėje netrūksta pagąsdinimų, jog tokio pobūdžio iniciatyvos gali turėti rimtų pasekmių Lietuvos santykiams Europos Sąjungoje.

Nepaisant skirtingų pozicijų, ši diskusija atskleidžia kur kas fundamentalesnį klausimą – kokia yra Tautos, kaip suvereno, vaidmens reikšmė šiuolaikinėje demokratinėje valstybėje ir kam Lietuvoje priklauso aukščiausia teisė spręsti dėl svarbiausių Konstitucijos nuostatų aiškinimo, keitimo bei įtvirtinimo?

Kartu kyla klausimas, kaip pasiekti ilgalaikį konstitucinį stabilumą ir išvengti situacijos, kai esminiai valstybės bei visuomenės gyvenimo klausimai tampa priklausomi nuo interesų grupių įtakų.

Tauta turi pareigą išreikšti nuomonę

Ypatingai daug viešų diskusijų ir prieštaringų reakcijų sulaukė 2025 m. balandžio 17 d. Konstitucinio Teismo nutarimas dėl partnerystės instituto.

Teismas konstatavo, kad dabartinis Konstitucijos aiškinimas suponuoja pareigą teisiškai reglamentuoti partnerystę kaip šeimos santykių formą, įskaitant ir tos pačios lyties porų santykius.

Būtent po šio sprendimo visuomenė ir dalis politikų pradėjo kelti klausimą dėl būtinybės aiškiau apibrėžti šeimos sampratą Konstitucijoje.

Referendumo iniciatorių teigimu, teismas tokiu būdu iš esmės suformavo naują konstitucinę šeimos sampratą ir įžvelgė Konstitucijoje tai, dėl ko Tauta 1992 m. spalio 25 d. balsuodama referendume nebuvo susitarusi.

Tokiu atveju, kai dėl Konstitucijos nuostatų ir Konstitucinio teismo nutarimų tiek visuomenėje, tiek tarp politikų kyla esminių nesutarimų dėl piliečių priimtos Konstitucijos, demokratinėje valstybėje dera atsiklausti pačios Tautos – suvereno – valios.

Konstitucijos 2 straipsnyje parašyta: „Lietuvos valstybę kuria Tauta. Suverenitetas priklauso Tautai”, taip pat ir 3 str.:

„Niekas negali varžyti ar riboti Tautos suvereniteto, savintis visai Tautai priklausančių suverenių galių. Tauta ir kiekvienas pilietis turi teisę priešintis bet kam, kas prievarta kėsinasi į Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą, konstitucinę santvarką”.

Visuomenės nuomonės apklausa

Siekiant išsiaiškinti visuomenės požiūrį į Seimo narių siūlymą surengti patariamąjį referendumą dėl šeimos apibrėžimo Konstitucijoje, Laisvos visuomenės instituto iniciatyva rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų bendrovė „Baltijos tyrimai” 2026 m. balandžio 23 d. – gegužės 7 d. atliko reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą.

Respondentams buvo pateiktas klausimas: „Ar pritariate, kad Konstitucijoje tiesiogiai būtų įtvirtinta, jog šeimos teisiniai santykiai kyla tik iš vyro ir moters santuokos, motinystės ar tėvystės?”

Tyrimo duomenimis, siūlymui surengti tokį referendumą pritaria absoliučiai didžioji dalis, t.y. net 76 proc. apklaustųjų: iš jų 41 proc. nurodė visiškai pritariantys, o 35 proc. – greičiau pritariantys šiai iniciatyvai.

Tuo tarpu nepritariančiųjų dalis sudarė 16 proc. (5 proc. visiškai nepritaria, 11 proc. greičiau nepritaria), o 8 proc. apklaustųjų nuomonės šiuo klausimu nepateikė.

Apklausos rezultatai rodo, kad didžioji dalis visuomenės nepriklausomai nuo lyties, amžiaus, pajamų, gyvenamosios vietos, šeimyninės ir socialinės padėties, palaiko idėją dėl tokio patariamojo referendumo organizavimo.

Skirtingose grupėse parama referendumui svyruoja nuo 73 proc. iki 83 proc. Net ir tarp santykinai rečiau pozityvią poziciją referendumo klausimu išreiškiančio jaunimo iki 29 m., didžioji dauguma (65 proc.) tokiai iniciatyvai pritaria (prieštarauja 18 proc., neturi aiškios pozicijos 17 proc.).

Tyrimo duomenimis, šiai iniciatyvai pritaria visų politinių partijų elektoratas, įskaitant ir liberalias politines jėgas remiančius rinkėjus.

Tai leidžia daryti prielaidą, kad diskusija dėl referendumo peržengia tradicines politines takoskyras ir visuomenėje suvokiama kaip platesnio demokratinio dalyvavimo klausimas.

Referendumo reikšmė ir teisinė galia

Kita dažnai viešoje erdvėje kartojama nuomonė yra susijusi su tuo, kad patariamasis referendumas esą neturėtų jokios realios teisinės galios, nes jis yra patariamasis, o ne privalomasis. Tačiau toks vertinimas pateikiamas neatskleidžiant viso teisinio ir politinio konteksto.

Lietuvos teisinė sistema numato, kad privalomojo referendumo metu priimta Konstitucinė nuostata įsigalioja iš karto.

Tuo tarpu įvykus patariamajam referendumui, t.y. kai pateiktam klausimui pritarė ne mažiau kaip pusė jame dalyvavusių piliečių (ne 1/3 registruotų rinkėjų), piliečių pareikštos valios įgyvendinimo klausimą Seimas privalo ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo galutinių referendumo rezultatų paskelbimo apsvarstyti.

Todėl teigti, kad referendumas yra tik simbolinė, brangiai kainuojanti visuomenės nuomonės apklausa yra neteisinga.

Nors galutinė teisė priimti teisinį sprendimą išlieka įstatymų leidėjui – parlamentui, referendume išreikšta Tautos valia įgyja labai reikšmingą politinį ir demokratinį svorį.

Demokratinėje valstybėje tiesiogiai išreikšta piliečių pozicija svarbiausiais konstituciniais klausimais tampa svarbiu politinio legitimumo šaltiniu, į kurį valstybės institucijos negali neatsižvelgti nepatirdamos visuomenės pasitikėjimo pasekmių.

Nepažeidžia tarptautinių sutarčių

Dalis iniciatyvos kritikų teigia, kad referendumas dėl šeimos sampratos įtvirtinimo Konstitucijoje dar labiau didins visuomenės susipriešinimą, neigiamai paveiks Lietuvos tarptautinį įvaizdį, pažeis valstybės turimus tarptautinius įsipareigojimus bei sutartis.

Taip pat teigiama, jog tokia iniciatyva esą prieštarauja žmogaus teisių apsaugos principams bei vadinamosioms „Europos vertybėms”.

Jokia tarptautinė teisė nenustato valstybėms imperatyvios pareigos įteisinti tos pačios lyties porų santuokas ar partnerystę.

Taip pat svarbu labai aiškiai pabrėžti, kad Europos sąjunga neturi jokių įgaliojimų visoms narėms bendrai apibrėžti, kas yra šeima.

ES pagrindinių teisių chartija gina teisę tuoktis ir kurti šeimą – tačiau tik laikantis nacionalinių įstatymų. ES Teisingumo teismas savo jurisprudencijoje visuomet laikėsi aiškios pozicijos neperimti išskirtinės valstybių kompetencijos ir laisvės šeimos teisės srityje.

Šiandien diskutuojame ne tik dėl vienos Konstitucijos nuostatos ar konkretaus referendumo iniciatyvos. Iš esmės sprendžiamas kur kas platesnis klausimas – ar svarbiausiais valstybės ir visuomenės gyvenimo klausimais Tautos balsas Lietuvoje vis dar turi realią reikšmę?