Dirbate analitike gamtinių dujų perdavimo sistemos operatoriaus įmonėje. Koks tai darbas, ką veikiate kasdien?
Pusantrų metų dirbu ekonominės analizės ir reguliavimo skyriaus analitike. Kasdieninis mano darbas apima investicinių projektų rengimą, jų ekonominį vertinimą, bendradarbiavimą su kitais bendrovės skyriais bei su Valstybine energetikos reguliavimo taryba, siekiant gauti pritarimą investicijoms.
Kasdien analizuoju duomenis, vertinu planuojamų investicijų pagrįstumą ir prisidedu prie sprendimų, kurie leidžia įmonei atnaujinti bei modernizuoti gamtinių dujų perdavimo infrastruktūrą. Pagrindinis mano darbo tikslas – užtikrinti, kad investicijos būtų tikslingos, ekonomiškai pagrįstos ir prisidėtų prie patikimos, saugios bei efektyvios gamtinių dujų perdavimo sistemos plėtros.
Taip pat kuruoju biodujų gamintojų prijungimo sąlygų išdavimo procesą. Džiaugiuosi galėdama prisidėti prie Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje numatytų tikslų įgyvendinimo – sudarant prielaidas didesnei atsinaujinančių energijos išteklių integracijai į energetikos sistemą.
Taip pat esate dirbusi ir inžiniere, ar šios dvejos pareigos nėra labai skirtingos, o galbūt vienose įgautas žinias galite pritaikyti kitose?
Nors iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad inžinieriaus ir analitiko darbas yra gana skirtingas, iš tiesų šios sritys glaudžiai papildo viena kitą. Vilniaus Gedimino technikos universitete įgijau energetikos bakalauro ir energetikos inžinerijos magistro kvalifikacinius laipsnius, o daugiau kaip 15 metų darbo patirtis inžinerijos srityje šiandien yra didelis privalumas atliekant analitiko funkcijas – leidžia gerai suprasti planuojamų investicijų techninę esmę, infrastruktūros sprendinius ir veiklos sąnaudų skaičiavimus. Šias žinias kasdien pritaikau ir tobulinu vertindama investicinius projektus – galiu į juos pažvelgti ne tik iš finansinės ir ekonominės, bet ir iš techninės perspektyvos. Tai padeda visapusiškai įvertinti projektų pagrįstumą, jų kuriamą vertę, ilgalaikę naudą bei proaktyviai dalyvauti bendrovės pažangoje.
Manau, kad stipriausi sprendimai gimsta tuomet, kai techninės žinios dera su ekonomine analize. Būtent toks požiūris leidžia priimti pagrįstus sprendimus ir prisidėti prie patikimos bei modernios energetikos infrastruktūros kūrimo.
Galbūt anksčiau dirbote kitokius darbus, ar pasukti tiksliųjų mokslų (darbų) kryptimi jums buvo natūralesnis pasirinkimas?
Pasirinkimas studijuoti ir dirbti tiksliųjų mokslų srityje man buvo labai natūralus. Esu kilusi iš energetikų šeimos – mano tėtis, brolis yra įgiję energetikos išsilavinimą, todėl ši sritis lydėjo nuo vaikystės.
Mokykloje visada mėgau tiksliuosius mokslus, ypač matematiką, todėl jau anksti supratau, kad būtent su jais norėčiau sieti savo ateitį. Gerai prisimenu akimirką, kai dar būdama mokinė atvykau į Vilniaus Gedimino technikos universitetą aplankyti ten studijavusio brolio. Tuomet sau pažadėjau, kad vieną dieną čia sugrįšiu ne kaip viešnia, o kaip studentė. Šis pažadas išsipildė – universitete įgijau energetikos išsilavinimą, o šiandien dirbu darbą, kuriame galiu pritaikyti sukauptas žinias ir patirtį.
Turbūt, ne kartą girdėjote, kad jūsų darbas, specialybė – nemoteriška? Kaip pati vertinate pareigų skirstymą pagal lytis, ar Lietuva jau pakankamai pažengusi šiuo klausimu?
Per visą savo karjerą ne kartą teko išgirsti nuomonę, kad energetika ar inžinerija – neva „nemoteriškos“ sritys. Vis dėlto, mano pačios patirtis rodo visai ką kitą. Dar studijų metais merginų mūsų kurse buvo beveik tiek pat, kiek vaikinų, todėl niekada nejaučiau, kad pasirinkau profesiją, skirtą tik vyrams.
Esu įsitikinusi, kad nėra vyriškų ar moteriškų specialybių. Profesinę sėkmę lemia ne lytis, o žmogaus žinios, kompetencija, atsakomybė, atkaklumas ir noras tobulėti. Būtent šios savybės padeda siekti rezultatų ir pelnyti kolegų pasitikėjimą.
Keletą metų teko gyventi užsienyje – Uzbekistane, kur mano vyras, taip pat energetikos srities specialistas, dirbo ekspatriantu energetikos įmonėje. Tai buvo įdomi patirtis, nes ten visuomenėje vis dar labai ryškūs tradiciniai lyčių vaidmenys. Tačiau tuo pačiu mačiau puikų pavyzdį, kaip dideliam energetikos projektui sėkmingai vadovavo prancūzė. Savo profesionalumu, kompetencija ir gebėjimu telkti komandą ji pelnė pagarbą bei sėkmingai vedė projektą į priekį. Ši patirtis dar kartą patvirtino, kad lyderystė ir profesionalumas nepriklauso nuo lyties.
Džiaugiuosi, kad mano darbe lygių galimybių principai nėra tik deklaracija – jie yra kasdienės organizacijos kultūros dalis. Vertinamos darbuotojų kompetencijos, profesiniai gebėjimai ir pasiekti rezultatai, o ne lytis. Tai kuria aplinką, kurioje kiekvienas gali augti, prisiimti atsakomybę ir siekti karjeros pagal savo gebėjimus bei ambicijas.
Manau, kad Lietuva šiuo klausimu nuėjo ilgą kelią – vis daugiau moterų renkasi inžinerines ir technologijų specialybes, užima atsakingas pareigas ir savo darbu įrodo, kad svarbiausia yra gebėjimai, o ne stereotipai.
Kaip darbe jus vertina kolegos, kreipiasi patarimo, pagalbos, vertina jūsų patirtį?
Savo darbą ir indėlį vertinti palikčiau kolegoms. Vis dėlto, labai džiugu, kad mano pastangos ir įsitraukimas buvo pastebėti bei įvertinti. 2024 metais gavau „Amber Grid“ „Grynuolio“ apdovanojimą, kuris skiriamas darbuotojui, atspindinčiam bendrovės vertybes. Taip pat buvau viena iš 2024–2025 m. Inovacijų apdovanojimo laureatų už sprendimą, susijusį su dujotiekio geometrijos ir užterštumo matavimais, naudojant putplastį su integruota išmaniąja dalimi.
Man svarbiausia dirbti komandoje, dalytis sukaupta patirtimi ir padėti kolegoms, kai to reikia. Tikiu, kad geriausi rezultatai pasiekiami bendradarbiaujant, todėl visada stengiuosi būti atvira diskusijoms, dalintis žiniomis ir kartu ieškoti geriausių sprendimų.
Kaip sekasi suderinti darbą su vaikų auginimu, valstybės bei darbovietės parama palengvina šią sudėtingą užduotį?
Darbą ir dviejų mažamečių vaikų auginimą suderinti nėra paprasta, todėl labai vertinu darbdavio lankstumą – yra galimybė fiksuoti darbo pradžią pagal poreikį. Mano darbovietėje sudaromos geros sąlygos derinti profesinius ir šeiminius įsipareigojimus. Taip pat svarbu, kad būtų taikomos įstatymuose numatytos galimybės tėvams, auginantiems mažamečius vaikus, pavyzdžiui, trumpesnė darbo laiko trukmė. Toks darbdavio palaikymas ir valstybės numatytos priemonės padeda lengviau suderinti profesinį gyvenimą su šeima ir leidžia skirti dėmesio tiek darbui, tiek vaikams.
Esu įsitikinusi, kad mūsų įmonės darbuotojai gali atsakingai atlikti savo pareigas ir kartu būti aktyvūs tėvai. Tam labai svarbi organizacijos kultūra, pagrįsta pasitikėjimu, lankstumu ir orientacija į rezultatą. Tokia aplinka naudinga tiek darbuotojams, tiek pačiai organizacijai.
Esate gyvenusi ir užsienyje, kokius darbus rinkotės ten?
Užsienyje gyvenau apie pusantrų metų – Taškente, Uzbekistane, kur mano vyras dirbo tarptautiniame šilumos tinklų modernizavimo projekte. Tuo metu daugiausia dėmesio skyriau vaikų auginimui, tačiau norėjau išlaikyti ryšį su profesine veikla. Todėl paskutinius tris gyvenimo Uzbekistane mėnesius nuotoliniu būdu dirbau Lietuvos energetikos konsultacinėje įmonėje, kurioje buvau dirbusi iki išeidama motinystės atostogų.
Galbūt galėtumėte palyginti Lietuvos ir jūsų patirtą kitos šalies (šalių) darbo kultūrą, požiūrį į darbuotoją?
Išvykimas į Vidurinę Aziją man buvo ir smalsumą kelianti, ir kartu šiek tiek bauginanti patirtis. Vis dėlto, noras pažinti kitą kultūrą ir suteikti vaikams galimybę mokytis tarptautinėje britų mokykloje nugalėjo. Įsitikinau, kad būti mama Lietuvoje ar Uzbekistane iš esmės nesiskiria – didžiausias iššūkis buvo tas, kad šalia neturėjome artimųjų, kurie prireikus galėtų padėti.
Kadangi pati į Uzbekistaną vykau ne darbo tikslais, o lydėjau vyrą, darbo kultūrą galėjau pažinti stebėdama jo profesinę patirtį. Mano įspūdis toks, kad Lietuvos darbo kultūra, ypač energetikos sektoriuje, yra pažangi – joje daug dėmesio skiriama profesionalumui, bendradarbiavimui, darbuotojų įsitraukimui ir šiuolaikiniams darbo metodams. Manau, būtent todėl Lietuvos specialistai yra vertinami tarptautiniuose projektuose ir sėkmingai dalijasi savo žiniomis bei patirtimi su kolegomis iš kitų šalių.
Ko mūsų šalyje dar trūksta, kad bet kokias pareigas užimantys darbuotojai jaustųsi laisvi kreiptis į vadovus bei būtų patenkinti darbe?
Manau, kad šiandien vis daugiau organizacijų kuria atvirą darbo kultūrą, kurioje darbuotojai gali laisvai bendrauti su vadovais. Galiu pasidžiaugti, kad „Amber Grid“ nėra barjerų kreiptis į aukščiausio lygio vadovus – atviras dialogas ir pagarbus bendravimas yra kasdienės kultūros dalis. Žinoma, tam didelę įtaką turi ir pačių vadovų požiūris bei lyderystė.
Kalbant apie pasitenkinimą darbu, manau, kad labai svarbu, jog žmogus dirbtų darbą, kuris atitinka jo gebėjimus, vertybes ir pomėgius. Ne mažiau svarbios ir galimybės mokytis, tobulėti bei jausti, kad tavo darbas yra vertinamas. Kai visa tai susijungia, atsiranda motyvacija ir pasitenkinimas savo veikla.
Didelė dalis lietuvių dirba nemėgstamus darbus tik dėl to, kad užsidirbtų išlaidoms. Galbūt turite patarimų, kaip atrasti savo mėgstamą darbą, įdomią sritį ir gauti norimas pareigas?
Manau, kad pirmasis žingsnis į mėgstamą darbą – atsakingai pasirinkti profesiją. Prieš priimant tokį sprendimą verta pasidomėti skirtingomis sritimis, pasikalbėti su jose dirbančiais žmonėmis ir įvertinti, kas iš tiesų domina. Išsilavinimas suteikia tvirtą pagrindą ir atveria galimybes dirbti įvairiose srityse, tačiau karjeros kelias nebūtinai būna tiesus.
Norint atrasti mėgstamą veiklą ir siekti norimų pareigų, labai svarbus smalsumas, nuolatinis mokymasis ir noras tobulėti. Taip pat reikia drąsos priimti pokyčius, mokytis naujų dalykų ir prisitaikyti prie naujų situacijų. Kiekviena nauja pradžia reikalauja pastangų, todėl nereikėtų bijoti, jei ne viskas pavyksta iš pirmo karto. Dažnai būtent atkaklumas ir tikėjimas savo jėgomis atveria duris į mėgstamą darbą ir profesinį augimą.
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt 