Nuo Šiaulių iki Rygos oro uosto – maždaug dvi valandos kelio. Anot gyventojų, skristi iš ten ir pigiau, ir patogiau.
„Net nejaučiame, kad esame kitoje valstybėje“, – pasakojo gyventoja.
Todėl pasiūlymu grįžti porą dešimtmečių atgal ir pasienyje vėl traukti pasus žmonės neliko sužavėti.
„Nežinau. Blogai. Tik laiko gaišimas“, – svarstė gyventoja.
„Jeigu sustabdytų kelias mašinas, pavyzdžiui, mikroautobusus ar autobusus, iš karto susidarytų eilės“, – teigė vyras.
„Kartais gali pamiršti dokumentą ar dar ką nors. Man tai būtų nepatogu“, – kalbėjo gyventoja.
„Žinoma, kad trukdytų. Manau, susidarytų automobilių eilės“, – sakė moteris.
Kad taip vėl gali nutikti, užsiminė naujasis vidaus reikalų ministras M. Katelynas.
„Matome, kad lenkai yra įvedę patikras pasienyje su Lietuva ir savaitgaliais ten nusidriekia kelių kilometrų eilės. Tai sukelia nepatogumų, tačiau, jeigu tai yra saugumo klausimas, nepatogumai gali būti reikalingi“, – aiškino M. Katelynas.
Sienų kontrolę jis siūlo grąžinti, jeigu latviai ir toliau nesusitvarkys su nelegaliais migrantais, kurie Lietuva naudojasi kaip pereinamuoju kiemu.
Iš Baltarusijos jie patenka į Latviją, o tuomet per Lietuvą keliauja į Vakarų Europą. Šiemet tokia antrinė migracija, palyginti su praėjusiais metais, išaugo keturis kartus.
„Turime antrinės migracijos problemą pasienyje su Latvija ir ją reikia spręsti, nes mūsų pasieniečiai jau nebesusitvarko“, – pabrėžė M. Katelynas.
Migrantus sulaikę Lietuvos pareigūnai turėtų juos grąžinti ten, iš kur šie atėjo, – į Latviją. Tačiau tam reikia įrodymų, kad jie į Lietuvą tikrai pateko tokiu keliu. Daugelis migrantų neturi dokumentų ir slepia, kur nelegaliai kirto sieną.
„Pirminis problemos šaltinis yra Latvijos siena su Baltarusija. Jie turėtų susitvarkyti, tačiau jiems trūksta išteklių. Jau išsiuntėme antrą komandą, kad padėtų jiems tvarkytis“, – pasakojo M. Katelynas.
„Šioje vietoje sudėtinga laikytis žmogaus teisių principų, tačiau kartu matome, kad tai nėra natūrali migracija. Tai – tam tikrų asmenų stūmimas į kitos valstybės teritoriją“, – aiškino Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.
Jeigu kyla grėsmė viešajai tvarkai ir saugumui, pavyzdžiui, dėl migrantų, Šengeno taisyklės leidžia laikinai atkurti vidinių sienų kontrolę.
„Jeigu jų nepavyksta laiku sustabdyti ir identifikuoti, gali patekti ir asmenų, kurie atvyksta turėdami labai aiškų tikslą – galbūt kelti neramumus Latvijoje, Estijoje ar Lietuvoje“, – perspėjo R. Kaunas.
Tačiau iš Lietuvos į Lenkiją važiuojantys žmonės pasienyje stabdomi jau metus. Kontrolės terminą lenkai vis pratęsia.
Tokiam galimam Lietuvos žingsniui Latvijos atžvilgiu prezidentas Gitanas Nausėda nepritaria. Jis sienų kontrolės grąžinimą pavadino desperatišku sprendimu.
„Tiesą sakant, santykiuose su Latvija nesusiduriame su jokiomis ypatingomis problemomis. Mano akimis, vidinių sienų atkūrimas Šengeno erdvėje būtų pralaimėjimas, savotiška kapituliacija prieš šį reiškinį“, – kalbėjo G. Nausėda.
Šiemet nelegalūs migrantai iš Baltarusijos į Latviją bandė patekti, tačiau buvo apgręžti beveik 8 tūkst. kartų. Lietuvoje tokių bandymų užfiksuota devynis kartus mažiau.
„Kol kas neturėtume kalbėti apie jokias griežtas laikinas kontrolės priemones. Tai būtų katastrofa. Beveik visus savo pajėgumus turėtume skirti išorės sienos apsaugai“, – teigė Latvijos prezidentas Edgars Rinkēvičs.
Migrantai plūsta per Latviją, nes jos sieną kirsti lengviausia. Tvorą latviai pagaliau pasistatė, tačiau problemų išlieka.
„Panašu, kad jie dar ne viską turi skaitmenine prasme. Kalbame apie filmavimą ir stebėsenos užtikrinimą, nes tai yra daugiau kaip 100 kilometrų ilgio siena“, – aiškino premjeras Mindaugas Sinkevičius.
Situaciją su Latvijos prezidentu aptarė ir premjeras M. Sinkevičius. Tačiau jis palaiko prezidento, o ne savo ministro poziciją.
„Jie pasižadėjo į situaciją pažvelgti rimtai, todėl tikiuosi, kad pokyčių bus. Sakyčiau, tai pirmieji diplomatiniai žingsniai. Apie kraštutinumus ir pasienio postų atkūrimą kol kas dar per anksti kalbėti“, – teigė M. Sinkevičius.
Kol kas pasienyje su Latvija tik aktyviau patruliuojama. Į pagalbą latviams išsiųsta ir Lietuvos pasieniečių komanda su tarnybiniais šunimis.
Nuo 2021 metų, kai iš Baltarusijos į rytines Europos Sąjungos šalis pradėjo plūsti migrantai, pasieniečiai į Lietuvą neįleido daugiau kaip 25 tūkst. migrantų.