nuotr. 1 nuotr.

Ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos šalyse veikiančio prekybos tinklo „Lidl“ klientai neseniai buvo informuoti apie duomenų saugos incidentą. Redakcijos archyvo nuotr.

 

Paaiškėjo, kad nutekėjo Vokietijos, Belgijos ir Nyderlandų rinkų klientų asmens duomenys.

Dėl incidento susirūpino ir Lietuvos klientai, tačiau prekybos tinklas ramina, kad jaudintis nėra ko.

Visgi kibernetinio saugumo ekspertai įspėja, kad nutekėję duomenys – rimtas ginklas sukčiams.

Apie duomenų apsaugos incidentą buvo informuoti klientai Vokietijoje, Belgijoje ir Nyderlanduose.

Pranešta, kad buvo pavogta dalis klientų duomenų.

Tai galėjo būti kreipinys, vardas ir pavardė, telefono numeris, elektroninis paštas, gimimo data ir kliento numeris.

Įspėja reaguoti rimtai

IT teismo ekspertas, kibernetinio saugumo specialistas Marius Pareščius, reaguodamas į paskelbtą informaciją, savo socialinio tinklo anketoje įspėjo, kad tokie duomenys gali būti panaudoti neigiamais tikslais.

„Vardas, gimimo data, telefonas, el. paštas – tai tiksliai tas derinys, iš kurio gimsta įtikinamas, suasmenintas phishing’as, vishing’as (apgaulingi skambučiai) ir tapatybės klastojimas.

Ir tai ne teorija. Nyderlandų duomenų apsaugos institucija liepos 8 d. paskelbė, kad 2025 m. sulaukė daugiau kaip 39 000 pažeidimų pranešimų. Apie 2400 susiję su kibernetinėmis atakomis, o daugiau kaip 1700 – su paskyrų perėmimu. Dirbtinis intelektas leidžia kurti vis realistiškesnį, asmeniškai pritaikytą phishing’ą. Būtent tokie nutekėjimai suteikia sukčiams žaliavą”, – sako M.Pareščius.

Jis primena, kad Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija Lietuvoje per 2025 m. gavo 223 pranešimus apie duomenų saugumo pažeidimus, o žmogiškoji klaida sudaro apie 58 proc. incidentų.

Ekspertas įvardija, kas, jo nuomone, yra skaudžiausia šioje situacijoje: „Lidl” priklauso „Schwarz Group” – tai ne tik didžiausias Europos prekybininkas, bet ir rimtas kibernetinio saugumo žaidėjas.

2021 m. grupė už maždaug 700 mln. JAV dolerių nusipirko izraelietišką „XM Cyber” – bendrovę, kurios technologija būtent ir modeliuoja atakų kelius taip, kaip tai darytų įsilaužėlis, kad spragos būtų užkištos dar prieš kompromitaciją.

Per įmonę „Schwarz Digits” grupė valdo suverenų debesį „STACKIT” ir su „Google” skelbėsi kurianti saugius, suverenius sprendimus reguliuojamoms pramonės šakoms.

Kitaip tariant: grupė, kuri pardavinėja gebėjimą surasti silpną grandį tiekimo grandinėje, klientų duomenis prarado būtent per tiekimo grandinės silpną grandį.”

M.Pareščius įvardija, kokios klaidos padarytos šioje situacijoje. Pirmiausia – tiekimo grandinės rizika. Nors buvo įsilaužta pas tiekėją, ne pas „Lidl”, bet pagal Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą (BDAR), duomenų valdytojas atsako už duomenis nepriklausomai nuo to, kas juos tvarko.

„Tai buvo tiekėjas” – ne gynyba, o atsakomybės žemėlapio spraga”, – sako M.Paresčius.

Pasak jo, neįvardijus nei tiekėjo, nei masto, klientui neįmanoma įvertinti savo rizikos.

Ekspertas kelia klausimus, kodėl atskirame faile apskritai gulėjo gimimo datos ir kontaktai tokia forma, kad juos pavyko tiesiog nusinešti? Ar tiek duomenų reikėjo laikyti pasiekiamus?

Lietuvoje – keistos SMS žinutės

Kaip „Vakaro žinioms” nurodė „Lidl” atstovai, klientams Lietuvoje ar pačiai bendrovei „Lidl Lietuva” šis incidentas neturėjo jokios įtakos, nes Lietuvoje nėra internetinės „Lidl” parduotuvės: „Todėl klientams Lietuvoje nereikia imtis jokių papildomų veiksmų.

Minimas incidentas yra susijęs tik su internetinių parduotuvių keliose kitose šalyse klientų informacija.

Nukentėję klientai jose jau buvo informuoti apie incidentą.

Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad incidentas įvyko IT paslaugų teikėjo įmonėje. Pati internetinės parduotuvės sistema ir „Lidl Plus” sistema nebuvo paveiktos.

Todėl slaptažodžiai, atsiskaitymo ir pristatymo adresai, banko duomenys ar kita „Lidl” klientams priklausanti mokėjimo informacija nebuvo paveikta. Klientų paskyros nebuvo pažeistos.”

Tiesa, neseniai ir Lietuvos klientai gavo keistas SMS žinutes, kuriose informuojama apie tuo metu vykstančias akcijas „Lidl” prekybos centruose.

Tačiau gyventojams įtarimų sukėlė tai, kad nurodytas siuntėjo numeris buvo ne lietuviškas, o SMS žinutės pabaigoje – trumpa nuoroda.

Todėl daliai klientų tai pasirodė panašu į sukčių siunčiamas žinutes.

Visgi prekybos tinklas patvirtino, kad tai buvo oficialiai jų siųstos žinutės.

Prekybos tinklo atstovai žiniasklaidai patikino, kad taip nutiko dėl žmogiškos klaidos ir atsiprašė klientų už tai, kad žinutėje naudota nuoroda galėjo sukelti pagristų abejonių dėl saugumo.