Saksonijos sostinėje Drezdene veikia vokiečių karybos muziejus. Ekspozicija suskirstyta temomis ir laikotarpiais. Kaip netikėtai muziejuje pamatė prezidentę Dalią Grybauskaitę, pasakoja poilsiautojas Augustas Didžgalvis.
Vokiečių brigada gina Lietuvą. Specialiai jai įkurta vokiška mokykla. Vokiečių kariai – geidžiamiausi nuomininkai. Karininkai apie mūsų šalį atsiliepia ypač pagarbiai, dažnai simpatizuodami. Mūsų ankstesnis kariuomenės vadas, charizmatiškasis generolas Žukas baigęs vokiškus mokslus. Ir, surizikuočiau pasakyt, yra germanofilas. Žodžiu, turėjau ne vieną argumentą aplankyti vokiškos karybos muziejų.
Ekspozicija pradedama viduramžiais. Tada teminėse erdvėse aiškinama apie kariuomenių sandarą, gyvūnų vaidmenį, žaidimus ir muziką, madą bei šarvus. Muziejuje rodoma, kaip sprogsta sviedinys ir kas yra skeveldros, kaip atrodo nusišovusio žmogaus kaukolė. Pamatysi Hitlerio laikų propagandą ir aprangas, antisemitinius plakatus. Bei lėkštę su aštria fiurerio fraze: tu esi niekas, tavo Tauta yra viskas.
Atskira laikinoji ekspozicija skirta „stebuklingo ginklo“ propagandai. Joje demonstruojami plačiai nacistų reklamuoti Tigro tankai, balistinės raketos V-2 ir karinis Titanikas – kreiseris Bismarkas. Visa tai palydima pergalingos propagandos pavyzdžiais. Primena Putiną ir jo Armatos tankus, Lazdyno (rus. Arėšnik) raketas bei ukrainiečių pasiųstą kreiserį „Maskva“.
Lauko ekspozicijoje – oro gynybos sistemos Patriot paleidėjas. Tikrų tikriausias, ne muliažas. Tokie patys Patriot’ai, kokie Ukrainoje pamušinėja okupantų-maskolių lėktuvus ir raketas. Kurių per NATO susitikimą taip godojo Ukrainos prezidentas Zelenskis. Čia jis ne portalo iliustracija, o selfių objektas. Dar demonstruojama Afganistane naudota technika. Du reaktyviniai naikintuvai, du sraigtasparniai, net torpedinis kateris ir Lietuvos kariuomenės nusipirkta haubica PzH 2000. Beje, eksponuojama ir okupantiška technika – tankas T-72, zenitinis pabūklas Šilka, šarvuotis BMP ir kt.
Didžiausia muziejaus dalis – XX amžius. Galima pamatyti erdvėlaivio Sojuz-29 kapsulę, kurioje Žemėn grįžo pirmasis vokietis kosmose Zigmantas Jenas. Dabartinio lėktuvo AWACS radaro konsolę. Realų naikintuvo katapultuojamąjį krėslą.
Įžangoj neatsitiktinai rašiau apie pavydą. Vokiečiai muziejuje patraukliai rodo save ir sąjungininkus. Gali pačiupinėt naują techniką, kariai dalyvauja edukacijose, savi bei sąjungininkų karininkai su politikais mielai dovanoja savo atributiką.
O kaip reikalai mūsų Kauno karo muziejuje? Lankiaus prieš lygiai 3 metus – nebuvo šiuolaikinių kariuomenės ginklų, šaudmenų pjūvių, uniformų ir realios šiandienos kario įrangos. Nebuvo ir atsargon išleistų Kolto pistoletų ar suomiškų snaiperinių šautuvų. Niekur ankstesnių marginimų ir dabartinių karių bei karininkų uniformų, net anpečių komplekto. Apie visą tai parašiau muziejaus vadovei bei kuruojančiai viceministrei. Manot, sureagavo? Cha!
Gal sakysit, žmonėm nelabai įdomu? Atsiminkit, kokios eilės stovėjo prie tanko Katedros aikštėj. Ir kaip mielai jaunimas miestų šventėse čiupinėja karinę įrangą, domisi ir fotografuojasi, o vėliau užsirašo į karo akademiją ar savanoriais. Atranda Šaulių sąjungą.
O vokiečiai naujausioje muziejaus dalyje pasakoja apie savo dalyvavimą Lietuvoje. Kodėl nusprendė, kokia prasmė, kaip vyksta – jiems tai dabartis, formuojanti istoriją. Muziejus rodo ne tiek praeitį, o kaip šalis mato save šiandien.
Staiga, užmetęs akį į istorinį reportažą pamačiau ją, prezidentę Grybauskaitę. Su gynybos ministre (o dabar EK vadove!) Urzula fon der Lajen jos šypsojosi vokiečių kariam. Sakant kalbą šalia jos stovėjo tas pats generolas Žukas. Ir štai jie čia, Drezdeno karybos muziejuje. Kaip sako amerikiečiai, they made history.