1 nuotr.
Asociatyvi Irmanto Sidarevičiaus nuotr.
„Planas yra, kad iki šių metų pabaigos jau būtų atidaromi skyriai, o galutinai šis projektas turėtų būti pabaigtas iki kitų metų pirmo ketvirčio (pabaigos – ELTA)“, – po susitikimo su Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA) žurnalistams teigė V. Cibas.
Anot jo, šiuo metu bankai derasi su savivaldybėmis dėl skyrių patalpų, o susitarimas turėtų būti pasiektas artimiausiais mėnesiais.
„Šiuo metu bankai kontaktuoja su savivaldybėmis. Pirmas darbas, kurį reikia padaryti bankams ir savivadidėms, yra susitarti ir rasti sprendimą dėl patalpų, nes viskas prasideda nuo patalpų, kur bus žmonės aptarnaujami“, – sakė LB atstovas.
„Tai toks pirmas yra žingsnis. Jį bankai su savivaldybėmis turėtų pasiekti artimiausiu metu, artimiausiais mėnesiais. Yra sutarimas, kad rudenį su bankais turėsime aptarimą, kaip jiems sekasi, kokie planai yra sudėlioti ir kaip jiems sekasi bendrauti su savivaldybėmis“, – pridūrė jis.
Anksčiau pirmadienį LB pranešė, kad Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai planuoja pradėti teikti fizines paslaugas dar dešimtyje savivaldybių, kuriose šiuo metu nėra nė vieno banko skyriaus.
Pokyčiai planuojami Pakruojo, Zarasų, Ignalinos, Trakų, Šakių, Pagėgių, Rietavo, Prienų rajonų, Kazlų Rūdos, Kalvarijos savivaldybėse. Bankai jau kreipėsi į savivaldybes dėl bendradarbiavimo.
Pasak V. Cibo, dėl patalpų teikimo spręs bankai su savivaldybėmis. Jis pažymėjo, kad du komercinių bankų išskirti didžiausi iššūkiai yra tinkamų patalpų paieška ir darbuotojų pritraukimas, kurie turės vykti į regionus.
„Susitarimas dėl patalpų turės būti tarp savivaldybės ir to banko, kuris atidaro skyrių. Mūsų komunikacijoje, bendravime su bankais nebuvo kalbos apie tai, kad savivaldybės turėtų teikti patalpas nemokamai“, – akcentavo jis.
„Vienas iš trikdžių yra darbuotojai, nes reikės aptarnauti klientus, reikės darbuotojus ten nuvežti ir patiems darbuotojams atvažiuoti. Antras iššūkis yra patalpos, nes bet kokios patalpos netinka, jos atitikti tam tikrus reikalavimus, įskaitant ir saugumą“, – sakė LB atstovas.
Darbo laikas ir modelis dar nenustatytas
V. Cibo teigimu, komercinių bankų padalinių veikimo modelis ir darbo laikas priklausys nuo kiekvienos savivaldybės poreikių.
„Bankai žiūrės pagal situaciją kiekvienoje savivaldybėje, kiek yra klientų, koks yra poreikis dažnumo aptarnauti fiziniu būdu. Tai, matyt, matysime visokių variantų. Matysime ir tokių, kur bus fizinis kontaktas nuolat – (tai bus – ELTA) fizinis skyrius“, – kalbėjo LB atstovas.
„Jis gal nedirbs 5 dienas per savaitę, gal dirbs 2–3 dienas, bus galima užsiregistruoti ir atvykti pagal už užsiregistruotą laiką. Matyt, bus galima ateiti ir (…) gauti paslaugas neužsiregistravus“, – pridūrė jis.
Šiuo metu fizinio banko skyriaus nėra ir Neringos savivaldybėje. LB vertinimu, atsižvelgiant į Neringos savivaldybės specifiką ir gyventojų skaičių, atskiro banko skyriaus steigimas šiuo metu nėra tikslingas.
„Taip, vienintelė išimtis yra Neringos savivaldybėje, joje irgi nėra skyriaus, bet sutarėme, kad ji yra išskirtinė: joje yra labai mažai gyventojų, ji yra labai sezoniška. Sutarėme, kad ten didelio poreikio nėra ir kol kas apsiribojame dešimtimi savivaldybių“, – sakė V. Cibas.
LB pažymi, kad vietose, kur nuolat veikiančio skyriaus steigti nėra galimybių, bankai gali taikyti alternatyvius sprendimas – steigti kintamo darbo laiko ar konsultacinius skyrius. Tokie padaliniai šiemet jau pradėjo veikti Širvintų, Šalčininkų ir Varėnos rajonų savivaldybėse.
Centrinio banko duomenimis, šiuo metu Lietuvoje veikia 154 bankų skyriai ir jų alternatyvos 45 savivaldybėse. Įvertinus ir žiedines savivaldybes, fizinis bankų paslaugų prieinamumas užtikrinamas 49 iš 60 savivaldybių, o bent vieną fizinę banko paslaugų teikimo vietą gali pasiekti apie 95 proc. klientų.