Jo biografija atrodo kaip klestinčio Holivudo šulo: milijonines pajamas nešantys filmai, pilotuojamas lėktuvas. Dar Londono laikais – darbinės kelionės po Kanus, Monaką, Bahamus. Baliai, pasirėdžius smokingu, su ryškiausiomis pasaulio žvaigždėmis. Net jo lankymasis pas psichoterapeutą irgi atrodo kažkaip kinematografiškai…
O čia – mūsiškis, Širvintose augęs… Ten Tadas gyveno savo laimės burbule, atrado Danilo Charmso kūrinius ir paraleliai tarsi fontanas išsiveržė jo kūrybinis talentas. Keturiolikos ėmė rašyti pjeses, laimėjo ne vieną konkursą.
Atvykus studijuoti į Vilnių sostinė pasitiko nelabai svetingai, bet jis po kiek laiko puikiai adaptavosi. Net meilės reikalai buvo savotiški. Vienu metu susitikinėjau su penkiomis merginomis, trys iš jų tai žinojo ir neprieštaravo. Viena jų – Lina – tapo jo žmona.
Šie metai Tadui Vidmantui itin derlingi – keturiasdešimtas jubiliejus ir kūrybos dešimtmtis, kurį pažymės aštuntas ilgametražis filmas. Kai kino snobai bumba, kad jo filmai nei kiek neprimena Lietuvos klasikų, Tadas moja ranka ir džiaugiasi, kad duoną valgo iš žmonių juoko.