Kaip paskelbė alfa.lt, nusikaltimas įvykdytas 2025 m. vasario 22 d., Ignalinos rajone, Pasmalvės miške. Du vyrai ir moteris suspardė vyrą, atėmė iš jo piniginę su 110 eurų ir banko kortele, tada daužė jį pagaliu per galvą, kol jis pasakė PIN kodą. Po to vyrą jie išrengė, per žiemos šalčius paliko tik su trumpikėmis, kojinėmis ir marškinėlias, pririšo prie medžio, mušė pagaliu, kol jis apsimetė mirusiu. Tik tada išsigandę užpuolikai paspruko.
Auka sugebėjo išsilaisvinti ir nuėjo iki artimiausio kelio, ten susistabdė vairuotoją ir išsikvietė pagalbą. Nuo smūgių vyras patyrė smegenų sukrėtimą, veido kaulų lūžius, kraujas taip pat išsiliejo į smegenis. 24 metų nukentėjusysis – neįgalus, nes serga epilepsija.
Užpuolikai nuteisti dėl plėšimo (BK 180 str.) ir nesunkaus sveikatos sutrikdymo siekiant išreikšti neapykantą dėl asmens seksualinės orientacijos (BK 138 str. 13 d.). Byloje nustatyta, kad pagrindinis nusikaltimo organizatorius Vitalijus Lizunovas. Jis sugėrovams pasakė, kad pažįsta gėjų. Visi jie nusprendė žmogų įvilioti į spąstus, pakvietė išsikepti miške šašlykų, o tada surengė išpuolį. Egzekuciją jie filmavo, tyčiojosi iš aukos, žadėjo paviešinti vaizdo įrašus per „TikTok“.
Anksčiau teistas V. Lizunovas ir moteris S. R. gavo 3 metų laisvės atėmimo bausmę. Tuo metu ne taip aktyviai egzekucijoje dalyvavęs D. R. atsipirko lygtine trijų metų laisvės atėmimo bausme.
Kreipėsi dėl išpuolio
Dėl šio išpuolio Žmogaus teisių organizacijų koalicija kreipėsi į Lietuvos Respublikos Vyriausybę, Seimą, Generalinę prokuratūrą ir Policijos departamentą, ragindami imtis sisteminių priemonių, kurios sustiprintų neapykantos nusikaltimų prevenciją, užtikrintų veiksmingesnę nukentėjusiųjų apsaugą ir didintų valstybės atsakomybę reaguojant į tokius nusikaltimus.
Organizacijų teigimu, šis atvejis atskleidė sistemines spragas švietimo sistemoje, teisėkūroje ir parodė jog neapykantos nusikaltimų aukos nėra pakankamai apsaugotos.
„Neapykantos nusikaltimai nėra nukreipti tik prieš konkretų žmogų – jie siunčia bauginančią žinią visai visuomenei. Valstybės pareiga yra ne tik nubausti kaltuosius, bet ir padaryti viską, kad tokie nusikaltimai nepasikartotų. Šiandien matome poreikį pereiti nuo pavienių reakcijų prie nuoseklios nacionalinės politikos, kuri apimtų prevenciją, švietimą ir sisteminę pagalbą nukentėjusiesiems“, – pranešime cituojamas Lietuvos jaunimo centro direktorius Martynas Norbutas.
Organizacijos taip pat ragina Generalinę prokuratūrą ir Policijos departamentą reguliariai viešinti informaciją apie neapykantos nusikaltimų tyrimus, jų baigtis ir teismų praktiką, siekiant didesnio skaidrumo ir prevencijos.
„Kai politikai ir valstybės institucijos nerodo tinkamo dėmesio viešai pasmerkiant tokius išpuolius, dalis visuomenės ima galvoti, jog kartodami nusikaltimus liks nenubausti. Raginame Vyriausybę ir Seimą reaguoti. Tik taip galime stiprinti žmonių pasitikėjimą institucijomis ir parodyti, kad žmogaus teisės Lietuvoje yra ginamos praktiškai, o ne tik deklaruojama popierinė kova prieš homofobiją“, – teigia M. Norbutas.