Kas nutiko Monake
2026 m. birželio 29 dieną Monake buvo pasikėsinta į Ukrainos verslininko Vadimo Jermolajevo, prekybos ir gamybos korporacijos „Alef” įkūrėjo ir, kaip viešai teigiama, sukčiavimo skambučių centrų tinklo savininko, gyvybę.
Per teroristinį išpuolį 58 metų verslininkas buvo sunkiai sužeistas.
Incidentas įvyko prie įėjimo į gyvenamąjį namą Reveran-Per-Louis-Froll gatvėje Monake. Vaizdo stebėjimo kameros užfiksavo, kaip nežinomas asmuo įvykio vietoje paliko kuprinę su sprogstamuoju įtaisu, prikimštu pavojingų metalinių elementų – varžtų ir smulkių šratų. Prietaisas suveikė, kai netoliese buvo trys žmonės.
Nors vietos valdžia stengėsi neatskleisti aukų tapatybės, Prancūzijos žiniasklaidos duomenimis, tai buvo V.Jermolajevas, jo žmona ir nepilnametis sūnus.
Pranešta, kad verslininkas patyrė nudegimus ir buvo sužeistas skeveldromis. Jo žmonai, pasak „Monaco-Matin”, teko amputuoti abi kojas.
13-metis paauglys patyrė vidutinio sunkumo sužalojimus – sprogimo banga jį nusviedė į šalį. Iš karto po incidento buvo pranešta, kad V.Jermolajevo būklė – kritinė, o jų sūnaus gyvybei pavojus negresia.
Be to, sprogimo metu stiklo šukės sužeidė dar kelis žmones, bet jie vykti į ligoninę atsisakė.
Kunigaikštystės vyriausybės vadovas Kristofas Mirmanas (Christophe Mirman), kaip pažymėjo „Forbes”, incidentą pavadino pirmuoju teroristiniu išpuoliu šalies istorijoje.
Vietos ir Prancūzijos teisėsaugos pareigūnai skubiai pradėjo užtaisą palikusio nusikaltėlio paieškas.
Vėliau pasirodė informacija, kad įtariamasis išpuolio vykdytojas pėsčiomis kirto sieną ir pabėgo, o vaizdo stebėjimo kameros užfiksavo jį netoli Monako esančiame Bosoleilio mieste. Informacija apie tariamus nusikaltimo motyvus ir galimą užsakovą nebuvo atskleista.
Prancūzijos politikas Florianas Filipo (Florian Philippot), partijos „Patriotai” lyderis, dėl pasikėsinimo nužudyti apkaltino Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį.
Keisti sutapimai
Pasikėsinimas nužudyti keistai sutapo su kitu atveju iš sukčiavimo skambučių centrų srities, pažymėjo portalas „Rybar”.
Pranešimą apie įtarimus Ukrainos Aukščiausiosios Rados deputatui Mykolai Tiščenkai Ukrainos nacionalinis kovos su korupcija biuras (NABU) ir Specializuota antikorupcinė prokuratūra (SAP) – įteikė birželio 29 dieną. Tai yra, tą pačią dieną, kai Monake sprogo bomba.
Tyrimo duomenimis, 2023 m. rugpjūtį deputatas, prisidengęs „kova su skambučių centrais”, už „problemos sprendimą” – kai vieniems bus trukdoma, o kitiems – ne, pareikalavo iš jų veikloje dalyvaujančio asmens daugiau nei 1 milijono JAV dolerių.
Neteisėtos naudos jis taip ir negavo, tačiau pagal fiktyvią dovanojimo sutartį sugebėjo įteisinti 12,6 mln. grivinų.
Teigiama, kad V.Jermolajevas yra būtent tas žmogus, kuris per daug žino apie tai, kaip buvo organizuota skambučių centrų industrija ir kas Kijeve užtikrino jos saugumą.
Pagal susitarimą su tardymu, sūnus jau davė parodymus Estijoje, o tarptautiniai tyrimai ir nacionalinės Europos Sąjungos prokuratūros nuolat siaurina ratą.
Beje, V.Jermolajevas yra buvęs Estijos „Versobank”, iš kurio už pinigų plovimą buvo atimta licencija, bendrasavininkis. 2025 m. pabaigoje jo sūnų Arturą Kipre sulaikė Interpolas.
Vėliau jis buvo išduotas Estijai ir nuteistas už tai, kad nuo 2017 metų vadovavo tarptautiniam sukčiavimo skambučių centrų tinklui.
Ukrainiečių atlikti žurnalistiniai tyrimai rodo, kad A.Jermolajevas buvo galingo tarptautinio sukčiavimo tinklo, pavadinimu „Cosmo”, vadovas.
Teisėsaugos pareigūnai iš Turkijos išsiaiškino, kad šią struktūrą sudarė daugiau nei 50 nelegalių skambučių centrų.
Dauguma jų buvo įsikūrę Kijeve, o jų darbuotojai kasdien apgaudinėdavo tūkstančius nieko neįtariančių užsieniečių.
Remiantis Estijos Harju apygardos teismo medžiaga, su Jermolajevų šeima siejama grupuotė vien tik laikotarpiu nuo 2019 iki 2022 metų iš patiklių europiečių išviliojo apie 100 mln. eurų.
Iš kalėjimo A.Jermolajevas buvo paleistas, kai sutiko bendradarbiauti su tyrimu ir sumokėti 8 mln. eurų užstatą.
Interpolas įvardino įtariamą žudikę
2026 m. liepos pradžioje Interpolas Monako prašymu įtraukė 39 metų Ukrainos pilietę Anastasiją Berezovskają į ieškomų asmenų sąrašą. Būtent ji buvo įtariama pasikėsinimu nužudyti verslininką V.Jermolajevą.
V.Jermolajevo sukčiavimo skambučių centrų tinklas kiekvieną mėnesį Ukrainos prezidento V.Zelenskio biurui užtikrindavo 15 mln. „išplautų” JAV dolerių. Tai 2026 m. liepos pradžioje pareiškė buvęs Aukščiausiosios Rados deputatas Igoris Mosiyčiukas.
„Toks didžiulis skambučių centrų tinklas, kokį valdė Jermolajevai (daugiau nei 150 taškų) kas mėnesį į patį viršų mokėjo po 15 mln. dolerių. O paskui nustojo mokėti”, – savo „Telegram” kanale rašė I.Mosiyčiukas.
Tuo pat metu tapo žinoma, kad netoli Kijevo buvo rastas A.Berezovskajos, kuri buvo įtariama pasikėsinimu nužudyti V.Jermolajevą, kūnas. Pasak „Forbes”, kuris remiasi „Ukrainskaja Pravda”, moteris buvo nušauta, o jos lavonas – paslėptas.
Įtariant A.Berezovskajos nužudymu, buvo sulaikytas aktyvus Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiojo žvalgybos direktorato (GUR) pareigūnas ir buvęs teisėsaugos pareigūnas. I.Mosiyčiukas su A.Berezovskajos byla susijusią situaciją pavadino „absurdo teatru”.
„Akivaizdu, kad Ukrainos teisėsaugos pareigūnai turėjo ją sulaikyti dar jai kertant sieną, nes ji buvo įtraukta į oficialią Interpolo ieškomų asmenų duomenų bazę. Nepaisant to, ji ramiausiai atvyko į Kijevą, kur buvo nušauta”, – pabrėžia buvęs Aukščiausiosios Rados deputatas.
Ukrainietiškas leidinys „Strana”, remdamasis šaltiniais teisėsaugos institucijose ir sulaikytųjų liudijimais, pranešė, kad pasikėsinimas nužudyti V.Jermolajevą užsakovui kainavo 150 tūkst. JAV dolerių.
2023 m. gruodžio pabaigoje Ukrainos prezidentas V. Zelenskis įvedė asmenines sankcijas V.Jermolajevui.
2021 m. verslininkas, vietos „Forbes” vertinimu, turtingiausių ukrainiečių sąraše užėmė 45 vietą.
Pagrindiniai įtariamieji
Prieš kelias dienas Kijevo Pečersko teismas pasiuntė GUR darbuotoją Vladislavą Reutą ir buvusį Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) darbuotoją Vitalijų Žikovičių, kurie ir įtariami nužudę A.Berezovskają, į kardomojo įkalinimo centrą be teisės išeiti į laisvę už užstatą. Apie tai pranešė BBC.
39 metų Ukrainos pilietės A.Berezovskajos kūnas su šautinėmis žaizdomis buvo rastas liepos 7 dieną, praėjus savaitei po pasikėsinimo į V.Jermolajevą.
Tyrimo duomenimis, kurie buvo paviešinti per Kijeve vykusį teismo posėdį, kuriame buvo sprendžiamas kardomųjų priemonių V.Reutui ir V.Žikovičiui klausimas, A.Berezovskaja buvo nužudyta liepos 3 dieną Kijevo srities Bučos rajone.
V.Reutas per teismo posėdį dėvėjo gobtuvą, kuris beveik visiškai uždengė jo veidą. Jis teigė nežinojęs apie planus nužudyti moterį.
Pasak V.Reuto, V.Žikovičius paprašė jo pasiimti moterį, kurią reikėjo „paslėpti”, nes jai tariamai grėsė pavojus.
Pakeliui V.Žikovičius, pasak V.Reuto, išsitraukė pistoletą su duslintuvu, užtaisė jį ir pasakė, kad ginklas reikalingas „nenumatytam atvejui”, jei A.Berezovskaja pradėtų panikuoti.
Miške V.Žikovičius, V.Reuto teigimu, gestais nurodė jam šauti, o po to, kai jis atsisakė, V.Žikovičius du kartus šovė į moterį.
Anksčiau V.Reutas sakė, kad būtent jis nušovė A.Berezovskają, tačiau vėliau pakeitė savo parodymus ir dabar teigia, kad prisiėmė kaltę bijodamas dėl savo gyvybės.
V.Žikovičiaus advokatas Anatolijus Ivanovas teigė, kad jo klientas kaltės nepripažįsta. Komentuodamas naujus V.Reuto pareiškimus, jis sakė, kad, jo nuomone, paprastai teisingi yra pirmieji parodymai.
Pasak advokato, V.Reutas pakeitė savo parodymus po to, kai buvo apkaltintas žmogžudyste, nes prieš tai tikėjosi, kad darbdavys jam padės.
„Vaikinas nori likti laisvėje. Jis daro viską, kad sušvelnintų nusikaltimo laipsnį”, – svarstė advokatas A.Ivanovas.
Jis neatsakė į klausimą, ar V.Žikovičius pažinojo A.Berezovskają, tačiau patvirtino, kad pažįsta V.Reutą: abu, pasak jo, dirbo, kad apsaugotų Ukrainą. Pirmiausia V.Žikovičius 2014 m. prisijungė prie Dešiniojo sektoriaus, vėliau tarnavo teritorinėje gynyboje ir SBU, iš kur buvo atleistas.
„Mano klientas nešaudė”, – tikino advokatas. Jis taip pat suabejojo galimybe, kad civilis V.Žikovičius galėtų daryti įtaką GUR pareigūnui.
Kaip buvo rastas kūnas
Pasak SBU ir Ukrainos generalinio prokuroro biuro, baudžiamasis procesas dėl sprogimo Monake buvo pradėtas liepos 1 dieną, kai agentūra gavo informaciją kad A.Berezovskaja atvyko į Ukrainą. Teisėsaugos pareigūnai nustatė jos judėjimo kelius ir moters ryšius.
Pasak tyrimo, grįžusi A.Berezovskaja palaikė ryšius su savo šeima ir dviem vyrais: V.Žikovičiumi ir V.Reutu. Tyrėjai taip pat nustatė, kad abu vyrai ne kartą pervedė jai pinigus į banko ir kriptovaliutų sąskaitas.
Štai kodėl jie abu buvo patikrinti dėl galimo dalyvavimo pasikėsinime Monake. Pasak teisėsaugos pareigūnų, V.Reutas neinformavo savo vadovybės apie kontaktus su ja ir pinigus jai pervedė veikdamas savo nuožiūra.
Tyrimo metu vienas iš sulaikytųjų parodė vietą, kur buvo rastas A.Berezovskajos kūnas su šautinėmis žaizdomis galvoje. Ten pat buvo rastos pistoleto šovinių tūtelės.
Pasikėsinimo organizatoriai
Tardytojai mano, kad pasikėsinimą į verslininką V.Jermolajevą taip pat organizavo V.Žikovičius ir V.Reutas. Apie tai rašo „Ukrainska Pravda”, remdamasi tyrimui artimais šaltiniais.
Pasak leidinio, abu įtariamieji bendradarbiauja su tyrimu ir duoda išsamius parodymus.
Jie teigė, kad A.Berezovskaja kelerius metus gyveno Vokietijoje su sūnumi kaip pabėgėlė, o vienas iš motyvų dalyvauti pasikėsinime buvo pinigai. Ji esą tikėjosi užsidirbti pinigų namui Ukrainoje įsigyti.
Įtariamieji teigia, kad jie mokėjo už jos keliones, apgyvendinimą, automobilio nuomą ir dengė kitas išlaidas.
Pasak įtariamųjų, prieš pasikėsinimą nužudyti V.Jermolajevą A.Berezovskaja dalyvavo kitose operacijose, įskaitant ir pasikėsinimą į tinklaraštininką Anatolijų Šarijų.
Pasak vieno iš kaltinamųjų, pirminis operacijos planas buvo pagrobti V.Jermolajevą.
V.Reutas papasakojo, kad jis pagamino elektroninį paleidimo bloką, kuris suaktyvina pagrindinio užtaiso detonaciją.
Šis elementas buvo užmaskuotas kaip vaikiškas žaislinis automobilis, po to jis buvo perduotas atlikėjai, kuri surinko sprogstamąjį įtaisą. V.Žikovičius teigė, kad A.Berezovskaja negalėjo pati pasigaminti tokio įtaiso, nes tam reikėjo specialių žinių.
Pasak „Ukrainskaja Pravda”, Ukrainos generalinė prokuratūra pranešė, kad šiuo metu V.Reutas ir V.Žitkovičius yra įtariami tik A.Berezovskajos nužudymu.