Tai negąsdino buvusio finansų ministro Kristupo Vaitiekūno. O štai nepriklausomi ekspertai akcentuoja, kad skolintis tikrai galima, bet tik ne toms reikmėms, kokioms dažnai skolinasi Lietuva.
Mums reikėtų imti pavyzdį iš Estijos, kuri prasiskolinusi gerokai mažiau.
„Situacija tikrai nėra dramatiška, mūsų skola net ir po ketverių metų bus viena mažesnių Europos Sąjungoje.
Tikrai manau, kad šioje situacijoje išsaugoti ekonomikos augimą, gyventojų pajamų augimą yra tikrai svarbiau negu sustabdyti skolą kažkuriam taške – iki 45 ar 50 proc., mes to savo vystymosi ekonomikos tikrai negalime prarasti dėl to”, – LRT televizijai kalbėjo dabar jau buvęs finansų ministras K.Vaitiekūnas.
Komentuoja ekonomistas, verslo konsultantas, pirmosios po Nepriklausomybės atkūrimo Vyriausybės pramonės ministras Prof. Rimvydas JASINAVIČIUS:
„Dabartiniai pinigai atsiranda iš skolos. Visos išsivysčiusios šalys skolinasi, kad turėtų pinigų. JAV yra pasiskolinusios apie 130 proc. nuo savo BVP, Graikija – beveik 150 proc. ir t.t. Tai rodo, kad daugelis šalių naudoja tą metodą ir tikisi, jog tos skolos niekada nereikės grąžinti.
Kodėl Baltijos šalys, neseniai prisijungusios prie Vakarų pasaulio, turi mažiausią skolą? Visų pirma todėl, kad jos vadovaujasi kitokiu principu: skolintis nėra gerai, nes vis tiek kada nors reikės grąžinti”, – dėstė R.Jasinavičius.
Profesoriaus teigimu, galima išvesti paralelę tarp valstybių ir fizinių asmenų.
„Turtingiausi pasaulio žmonės savo turtus susikrovė būtent skolintais pinigais. Kalbant apie fizinius asmenis, tai dar yra daug šansų, kad jie skolas grąžins, bet tik ne valstybės. Kodėl tada valstybėms skolina? Nes skolintojai gauna ypatingą naudą iš palūkanų.
Jei metinės palūkanos siekia 3 proc., tai per visą paskolos laikotarpį vien iš jų skolintojai atsiima su kaupu, net jei pačios paskolos ir neatgauna. Vien Lietuva, kurios skola santykinai maža, tuoj per metus mokės 1,8 mlrd. eurų palūkanų!
Be to, tie, kas skolina, valstybes laiko savo kišenėse, gali daryti įtaką, diktuoti sąlygas”, – pabrėžė R.Jasinavičius.
Pasak ekonomisto, valstybei skolintis savaime nėra blogai, tačiau nereikia elgtis taip, kaip elgiasi Lietuva, kuri skolinasi pravalgymui.
„Tai yra pats blogiausias dalykas. Skola didės, didės palūkanų suma ir tada vietoj to, kad skirtume pinigų svarbiausioms socialinėms reikmėms, teks juos išleisti skolos aptarnavimui.
Bet jei skolintumėmės investicijoms, kurių grąža būtų didesnė už palūkanas, būtų pagirtinas dalykas. Nes iš uždirbtų pinigų ir palūkanas sumokėtume, ir dar liktų šalies biudžetui. Vėl išveskime paraleles su paprastais žmonėmis.
Jei jie skolinasi, kad iškeltų kokį „baliuką”, tai yra nesąmonė. Tačiau jei skoliniesi tam, kad nusipirktum būstą, tai yra normalu, nes už nuomą mokėsi daugybę metų ir jis netaps tavo”, – reziumavo prof. R.Jasinavičius.
Komentuoja finansų ekspertas, buvęs Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys JAKELIŪNAS:
„Kodėl Estija prasiskolinusi gerokai mažiau nei Lietuva? Nes ji ekonomikos augimo laikais, prieš didžiąją 2008-2009 m. ekonominę krizę, visada turėdavo biudžeto perteklių. Lietuva, nors buvo milžiniškos palūkanos, visada turėdavo deficitą.
Kitaip sakant, valstybės, kurios ekonomikos augimo metu gyvena skolon, tikrai elgiasi neprotingai. Net ne tai kad neprotingai, o aplaidžiai ir netgi nusikalstamai. Lietuva tuo pasižymi. Ir kaip gerąjį pavyzdį galima pateikti ne tik Estiją.
Štai Švedija, nepaisant to, kad jos skola yra didesnė nei Lietuvos, juk skolą augina daugelį dešimtmečių, o mes tik nuo 1990-ųjų”, – kalbėjo S.Jakeliūnas.
Į klausimą, ar didelė skola valstybei kelia pavojų, ekspertas atsako labai paprastai: kelia, nes krauname naštą ant ateities kartų.
„Vėl paminėkime tą pačią Švediją. Jos skola finansuojama vidiniais ištekliais. Kitaip tariant, skolina vietiniai bankai, pensijų fondai bei kitos institucijos. Tai reiškia, kad pinigai neiškeliauja iš šalies.
O dar svarbesnis dalykas – turime pasaulyje tokius veikėjus, kaip Trampas ar Putinas, kurie gali bet ką prisigalvoti, kas iššauks finansinę krizę.
Tada iškart pakyla palūkanos, finansinės institucijos nenori skolinti mažoms, politiškai rizikingoms valstybėms (o visai kas kita, kai valstybėms savo viduje turi stiprias finansines institucijas). Ir dar valstybės paprastai skolų negrąžina, jos tik persiskolina, kad grąžintų senesnes skolas.
Priklausomybė nuo išorės finansavimo yra didžiulis pavojus, kuo Lietuva ypač pasižymi. Todėl tokioms valstybėms kaip Lietuva rekomenduojama skolos ribos neperžengti 40 proc. BVP.
Bet Lietuva nesiruošia rekomendacijų paisyti. Nes politikai ateina ir išeina, jie galvoja tik apie dabartį – priiminėja sprendimus, kurie patiktų rinkėjams, nors dėl to reikia skolintis”, – priekaištavo finansų analitikas.
Jį stebina ir Lietuvos politikų požiūris į gynybos finansavimą.
„Vėl prisiminkime Švediją, taip pat atkreipkime dėmesį į Suomiją, kuri neseniai įstojo į NATO. Jos labai nuosaikiai didina išlaidas gynybai – iki 3 proc. BVP, kai mes jau kalbame apie daugiau nei 5 proc. Abi valstybės sako, kad per penkerius metus pasieks 3,5 proc. BVP, nes niekas tų 5 proc., dėl kurių mes pasiryžome, ir nereikalauja.
Lietuva išsišoko į priekį, nori lyderiauti, pademonstruoti kažką, Nausėda nori Trampui parodyti, kokia Lietuva „atsakinga” ir perka ginklus iš JAV korporacijų.
Aišku, tai yra kita tema, bet, trumpai tariant, išlaidos gynybai tėra skirtos užtikrinti pelną karo pramonei. Visų pirma – Jungtinių Valstijų”, – teigė S.Jakeliūnas.
Ekspertas atkreipė dėmesį ir į dar vieną absurdą: pagal „Sodros” galimybes pensijos Lietuvoje galėtų būti 20-30 proc. didesnės, tačiau norint pridengti vis didėjantį valstybės biudžeto deficitą pensijos beveik nėra didinamos.
„Dar vienas absurdas – pensijų fondams valstybė skiria dotacijas, o paskui iš tų pačių pensijų fondus valdančių finansų korporacijų skolinasi už dideles palūkanas.
Ypač tai buvo aktualu prieš keliolika metų, kai valstybei jos skolino už 8 ar 10 proc. Absurdas. Tačiau kur viešieji finansai, ten logikos ir atsakomybės yra mažai. Arba degalų krizė.
Pavyzdžiui, kai prasidėjo įvykiai Irane, Ispanija iškart sumažino akcizus degalams ir jų kaina nepakilo aukščiau 1,5 euro. O Lietuvoje kainos beveik siekė 2 eurus. Aišku, valstybės biudžetas iš to susirinko papildomų pajamų ir taip iš dalies padengė savo deficitą ir galėjo papildomai skirti gynybai.
Bukas požiūris, kad kuo daugiau prisipirksime ginklų, tuo būsime saugesni, vis labiau įsigali. O investuotojai dėl to vis įtariau žiūri į Lietuvą, nes militarizavimo politika nekelia pasitikėjimo. Kaip ir leidimas Ukrainos dronams skraidyti po Lietuvos oro erdvę.
Arba nesusitvarkymas su kontrabandiniais balionais. Kai verslininkai negali patikimai atskristi į Lietuvą, apie kokį pasitikėjimą galima kalbėti?” – retoriškai klausė S.Jakeliūnas.
