Dirbtinis intelektas atims ne darbus, o dalį užduočių
Ar dirbtinis intelektas iš žmonių atims darbo vietas? Nors būtent šis klausimas šiandien skamba dažniausiai, D. Rashidovas mano, kad svarbiau kalbėti apie tai, kaip keisis žmonių vaidmenys organizacijose ir ar jie sugebės prie šių pokyčių prisitaikyti.
„Klausimą formuluočiau kiek kitaip – ne ar mane pakeis dirbtinis intelektas, o kokį vaidmenį jis pakeis ir ar aš sugebėsiu prisitaikyti prie naujo vaidmens bei įgyti jam reikalingų įgūdžių. Šis procesas vyksta jau kurį laiką – tai nėra pokytis, įvykęs per vieną naktį“, – sako D. Rashidovas.
Jo teigimu, tyrimai jau šiandien aiškiai rodo kryptį, kokių naujų kompetencijų darbuotojams reikės ateityje. Organizacijos nuolat keičiasi, todėl svarbiausias iššūkis tampa gebėjimas rasti savo vietą naujoje darbo aplinkoje.
R. Zontovičius atkreipia dėmesį, kad kai kuriose srityse žmones pakeisti technologijomis netgi būtų pageidautina.
„Yra darbų, kuriuose mes norime būti pakeisti – ugniagesiai, vairuotojai ar žmonės, dirbantys itin pavojingose statybvietėse“, – sako jis.
D. Rashidovas priduria, kad nemažai darbuotojų mielai atsisakytų ir monotoniškiausių kasdienių užduočių – duomenų suvedimo, susitikimų santraukų rengimo, komercinių pasiūlymų ruošimo ar atsakymų į dažniausiai klientų užduodamus klausimus. Anot jo, tai sritys, kuriose žmonės patys norėtų būti pakeisti dirbtinio intelekto.
Pašnekovai sutaria, kad didžiausia rizika kyla ne konkrečioms profesijoms, o tam tikro pobūdžio užduotims. Pasak R. Zontovičiaus, dirbtiniam intelektui sparčiai pingant, pokyčiai palies ne tik fizinį, bet ir monotonišką protinį darbą. Didžiausia rizika, anot jo, kyla pradinio lygio pozicijoms.
Panašios nuomonės laikosi ir D. Rashidovas, tačiau, jo manymu, svarbiausia vertinti ne pareigų pavadinimą, o darbo pobūdį.
„Didžiausia rizika kyla ne konkrečioms profesijoms, o užduotims. Jei jūsų darbas daugiausia susijęs su informacijos perkėlimu iš vienos sistemos į kitą ar vienos rūšies informacijos pavertimu kita, tokios funkcijos greičiausiai bus automatizuotos. Daug saugesnėje pozicijoje atsiduria tie, kurių darbas susijęs ne su informacijos perdavimu, o jos kūrimu“, – aiškina jis.
Pastaruoju metu Lietuvoje netrūko diskusijų apie didesnių įmonių atleidimus, o kai kuriais atvejais kaip viena iš priežasčių buvo įvardyta automatizacija ar dirbtinis intelektas. Vis dėlto R. Zontovičius neskuba daryti vienareikšmių išvadų.
„Nenorėčiau spekuliuoti. Negirdėjau, kad kuri nors įmonė viešai pasakytų: atleidžiame žmones dėl dirbtinio intelekto. Tiesa, buvo straipsnių, kuriuose automatizacija buvo minima kaip viena iš priežasčių“, – sako jis.
Jo nuomone, didžiausias pokytis gali būti ne masiniai atleidimai, o tai, kad įmonėms paprasčiausiai reikės mažiau naujų darbuotojų. Darbą, kuriam anksčiau reikėjo dešimties žmonių, šiandien gali atlikti šeši, todėl įmonės tiesiog kurį laiką nebesamdo naujų darbuotojų. Anot jo, pirmiausia tai gali paliesti telemarketingo, klientų aptarnavimo ir kitas pradinio lygio pozicijas, kuriose verslai aktyviai ieško būdų mažinti sąnaudas.
Vis dėlto ne visi bandymai pakeisti žmones dirbtiniu intelektu baigiasi sėkmingai. R. Zontovičius primena, kad kai kurios technologijų bendrovės, atleidusios darbuotojus ir jų funkcijas perkėlusios dirbtiniam intelektui, vėliau persigalvojo.
„Buvo atvejų, kai įmonės suprato, kad dirbtinio intelekto naudojimo kaštai tapo didesni nei darbuotojo išlaikymas. Tuomet jos pradėjo žmones samdyti atgal“, – sako jis.
Paklaustas, ar dirbtinis intelektas pirmiausia pakeis tuos darbuotojus, kurie atsisako juo naudotis, D. Rashidovas sutinka tik iš dalies. Jo teigimu, prieš priimdami sprendimą atsisakyti darbuotojo vadovai pirmiausia turėtų aiškiai suprasti, kokią vertę jis kuria organizacijai. Jei darbuotojo vaidmenį galima apibūdinti tik labai abstrakčiai, vėliau gali paaiškėti, kad jo funkcijų taip paprastai pakeisti nepavyks.
Vieno žmogaus vienaragis ir naujos DI profesijos
Anot R. Zontovičiaus, dirbtinis intelektas ateityje gali iš esmės pakeisti ir verslo kūrimo modelį. Jo manymu, visai realu, kad vieną dieną atsiras vadinamasis „vieno žmogaus vienaragis“ – milijardo vertės įmonė, kurią sukurs ir valdys vienas žmogus, pasitelkęs dirbtinį intelektą.
„Kol kas to dar nematėme, tačiau tikiuosi, kad tai įvyks. Anksčiau milijardo vertės įmonė apskritai atrodė neįsivaizduojama, o ateityje ją galbūt galės sukurti vienas žmogus. Manau, kaip visuomenė turėtume siekti, kad tai taptų įmanoma“, – sako jis.
Vis dėlto, D. Rashidovo teigimu, dirbtinis intelektas ne tik keis verslo modelius, bet ir transformuos jau egzistuojančias pareigas. Pasak jo, vadinamieji „prompt“ inžinieriai ar AI specialistai dažniausiai tėra iš naujo apibrėžti procesų automatizavimo ar „DevOps“ vaidmenys.
Anot pašnekovo, vis didesnę reikšmę įgaus ir už duomenų kokybę atsakingi specialistai, nes būtent nuo duomenų kokybės priklausys ir dirbtinio intelekto pateikiamų rezultatų patikimumas.
D. Rashidovo teigimu, kartu su dirbtinio intelekto plėtra organizacijose atsiranda ir visiškai naujų pareigų. Viena jų – dirbtinio intelekto produktų ar procesų vadovas, atsakingas už visą AI sprendimų diegimo procesą – nuo verslo poreikių identifikavimo iki didžiausią naudą kuriančių panaudojimo scenarijų atrankos.
Anot jo, būtent šios pareigos šiandien sparčiai populiarėja, o įmonės vis aktyviau į jas investuoja.
Kalbėdamas apie tai, kiek darbų iš tiesų gali perimti dirbtinis intelektas, R. Zontovičiaus pateikia paprastą pavyzdį iš kasdienybės. Neseniai viename Palangos prekybos centre jis stebėjo grindis plaunantį robotą ir iš pradžių pagalvojo, kad valytojų profesija netrukus taps nebereikalinga. Tačiau vos po akimirkos ant grindų sudužo stiklinis butelis, o situaciją operatyviai išsprendė ne robotas, o darbuotoja.
„Pagalvojau – štai ir viskas, valytojų darbo nebereikės. Tačiau po kelių sekundžių kažkas numetė stiklinį butelį. Robotai prie jo net nepriartėjo, o darbuotoja iš karto sureagavo ir sutvarkė situaciją. Bent jau kol kas jos darbas yra saugus“, – šypsosi jis.
Santykio su žmogumi dirbtinis intelektas dar nepakeičia
Kalbėdamas apie klientų aptarnavimą ir pardavimus, D. Rashidovas pabrėžia, kad dirbtinis intelektas gali perimti daugybę rutininių užduočių, tačiau ten, kur svarbiausia yra santykis su žmogumi, technologijos kol kas negali jo pakeisti.
„Jeigu santykis su klientu yra pati paslaugos ar produkto esmė, ši dalis turi likti žmogaus rankose. Bent jau kol kas būtent tai ir matome“, – sako jis.
Anot pašnekovo, klientų aptarnavime dirbtinis intelektas puikiai tinka pirminiams etapams – užklausų priėmimui, dažniausiai užduodamų klausimų atsakymams ar pagrindinės informacijos surinkimui. Tik vėliau klientas turėtų būti nukreipiamas pas darbuotoją.
Vis dėlto jis įspėja apie vieną dažną įmonių klaidą – žmonėms paliekami tik sudėtingiausi ar konfliktiniai atvejai.
„Jeigu darbuotojai bendrauja tik su nepatenkintais klientais, ilgainiui tai neigiamai veikia komandą ir nėra efektyvu. Žmogui turi likti ne tik problemų sprendimas, bet ir pozityvios bendravimo situacijos“, – aiškina D. Rashidovas.
Kalbėdamas apie pardavimų procesus, D. Rashidovas pastebi, kad dirbtinis intelektas jau šiandien sėkmingai perima daugelį rutininių užduočių – komercinių pasiūlymų rengimą, kainodaros konfigūravimą, potencialių klientų paiešką, pirmuosius kontaktus ar tolesnę komunikaciją.
Jo teigimu, kai kurie dirbtinio intelekto agentai jau dabar šias funkcijas atlieka efektyviau nei verslo plėtros specialistai. Vis dėlto santykių su klientais kūrimas ir jų poreikių supratimas kol kas išlieka žmogaus atsakomybė.
Pašnekovas taip pat pabrėžia, kad įmonės neturėtų palikti žmonėms vien sudėtingiausių situacijų.
„Žmogui turėtų likti ne tik problemų sprendimas, bet ir pozityvus bendravimas su klientais. Priešingu atveju darbuotojai nuolat susidurs tik su neigiamomis emocijomis, o tai ilgainiui kenkia ir komandai, ir klientų aptarnavimo kokybei“, – aiškina D. Rashidovas.
R. Zontovičius priduria, kad bent jau artimiausioje ateityje dirbtiniam intelektui bus sunku pakeisti tai, kas reikalauja stiprių socialinių įgūdžių.
„Prie visko, ką Dima jau paminėjo, pridėčiau derybas. Taip pat minkštuosius įgūdžius. Tikiuosi, kad vieninteliai žmonės, kurių niekada nepakeis mašinos, bus tėvai“, – šypsosi jis.
Kalbėdamas apie profesijas, kurioms dirbtinis intelektas artimiausiu metu kelia mažiausią grėsmę, D. Rashidovas išskiria dar vieną bendrą bruožą – gebėjimą aktyviai klausytis ir suprasti kitą žmogų.
„Pradėjau galvoti, kokie darbai šiandien yra saugiausi. Mano atsakymas – tie, kurie susiję su aktyviu klausymusi ir žmogaus supratimu. Kuo daugiau darbe reikia klausytis ir suprasti kitą žmogų, tuo sunkiau tokį darbą pakeisti dirbtiniu intelektu. Tai gydytojai, slaugytojai, psichologai ir daugelis kitų profesijų“, – sako jis.
R. Zontovičius priduria, kad dirbtinis intelektas šiose srityse veikiau išplės galimybes padėti žmonėms, o ne atims darbo vietas.
„Nemanau, kad tai didelė grėsmė. Visada galime turėti daugiau psichologinės pagalbos, daugiau medicininės priežiūros. Niekas nesako, kad turime per daug gydytojų ar kad žmonės yra pernelyg sveiki. Šis poreikis praktiškai neturi ribų. Ateityje kiekvienas galės turėti savo mentorių, mokytoją, karjeros konsultantą ar kitą patarėją. Šioje srityje vietos tikrai užteks visiems“, – sako jis.
Didžiausia DI diegimo klaida slypi ne technologijose
Paklausti, kokias didžiausias klaidas daro vadovai, diegdami dirbtinį intelektą organizacijose, diskusijos dalyviai sutaria, kad problema dažniausiai slypi ne pačioje technologijoje.
„Didžiausia problema dažniausiai yra pokyčių valdymas. Įmonės nepagalvoja, kaip dirbtinis intelektas iš tiesų pagerins žmonių darbą. Per pastaruosius metus teko dirbti su skirtingais didžiaisiais kalbos modeliais. Vienus naudojau beveik kasdien, kitų vengiau. Skirtumas buvo labai paprastas – vienais atvejais buvo aišku, kokią vertę jie kuria mano darbe, kitais niekas net nepagalvojo, kaip turėčiau juos naudoti. Todėl svarbiausia ne tik informuoti darbuotojus apie DI, bet ir įtraukti juos į sprendimus. Žmonės turi suprasti, kokią naudą tai sukurs jų kasdienėje veikloje“, – aiškina D. Rashidovas.
Anot R. Zontovičiaus, įmonėms keistis būtinas realus spaudimas.
„Vieni pradeda atleidinėti žmones sakydami, kad tai daro dėl DI, kiti apskritai nieko nekeičia. Tiesa turbūt yra kažkur per vidurį. Pokyčius turi skatinti konkurencija ir verslo poreikiai. Jei konkurentai pradeda dirbti efektyviau ir atima rinkos dalį, tuomet verta klausti, ką jie daro kitaip ir ko galėtume iš jų pasimokyti“, – sako jis.
D. Rashidovo teigimu, kalbos apie dirbtinio intelekto diegimą dažnai slepia visai kitus organizacijų iššūkius.
„Kai įmonė sako, kad investuoja į DI, labai dažnai tai reiškia, jog pagaliau atsirado pakankamas spaudimas susitvarkyti netvarkingus duomenis ir procesus, kuriuos ji atidėliojo daugelį metų. Kartais įmonės bando žengti per didelį žingsnį vien todėl, kad nori suspėti paskui DI bangą. Dėl to daugelis projektų ir žlunga. Tai pirmiausia yra žmonių elgsenos pokytis, o ne technologinis pokytis. Galima įsigyti naują įrankį, tačiau jei nepasikeičia procesai, susitikimai, darbuotojų vertinimas ar pardavimų komandos darbas, realios naudos nebus“, – sako jis.
DI raštingumas netrukus taps būtinybe
Diskusijos pabaigoje pašnekovai sutarė, kad gebėjimas dirbti su dirbtiniu intelektu netrukus taps tokia pat būtina kompetencija kaip anglų kalbos mokėjimas ar darbas su biuro programomis.
„Tai jau vyksta. Neseniai kalbėjausi su drauge, kurios vaikas gavo prastą pažymį, nes atlikdamas namų darbus naudojo dirbtinį intelektą. Vaikai prie šių technologijų prisitaiko labai greitai. Jeigu mokykla jų to nemoko, jie vis tiek išmoksta patys“, – sako R. Zontovičius.
Paklaustas, ar dirbtinis intelektas vis dėlto atims žmonių darbus, D. Rashidovas pabrėžia, kad svarbiausia bus gebėjimas prisitaikyti.
„Dirbtinis intelektas pakeis ne tiek patį darbą, kiek vaidmenį, kurį šiandien atliekame. Pokyčiai yra neišvengiami, todėl svarbiausia – kaip prie jų prisitaikysime“, – sako jis.