Apsilankius turguje Vilniuje galima matyti, kad ant Marytės prekystalio išrikiuoti drabužiai kainuoja po 5-6 eurus. Žmonės, kaip sako, moka grynaisiais.
„Aš turėjau anksčiau dirbdama čekių knygutę ir išrašai žmogui, jeigu jis paprašo, bet mažai kas čia prašo“, – pasakojo prekybininkė.
Kasos aparatų Marytė niekad nenaudojo ir neplanuoja.
„Jau aš atsisakyčiau šitos veiklos, kadangi čia jau didelis dalykas, reikia pasiskaičiuoti visokias sąskaitas“, – pridūrė ji.
Tačiau dalis smulkiųjų verslininkų pernai buvo įpareigoti įsigyti išmaniuosius kasos aparatus.
„Mums tai labai patogu, nes ateina žmonių, kurie nori atsiskaityti kortele. Jei neturi kortelių aparato, paprasčiausiai prekės neparduodi“, – dalijosi „Vyvi Style“ drabužių parduotuvės vadovė Vitalija Bagdonė.
Planuoja įvesti kasos aparatus ir kitoms veikloms
Tiesa, išimčių sąrašas – platus, kasos aparato vis dar nereikalaujama iš 160 skirtingų veiklų, o milijonai mokesčių valstybės biudžeto, tikėtina, nepasiekia.
Valstybinė mokesčių inspekcija nusitaikė į dirbančius individualiai.
„Priežastis – didinti pajamų surinkimą ir mažinti šešėlinę ekonomiką“, – komentavo Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkės pavaduotojas Martynas Endrijaitis.
Kasos aparatus privalėtų turėti dirbantys patalpose, t. y. ne tik pastatuose, bet ir kioskuose, vagonėliuose ar kilnojamame namelyje.
„Tai iš esmės liečia grožio paslaugų teikėjus, automobilių remontą, statybininkus, konsultantus, kvalifikacijos specialistus“, – aiškino M. Endrijaitis.
Iš 30 tūkst. individualiai dirbančių kirpyklose ar grožio salonuose, kasos aparatus naudoja tik apie 220 darbuotojų. O deklaruojamos pajamos prasilenkia su realybe. Neretai mėnesinis uždarbis esą net nesiekia 800 eurų.
„Dirba nuo ryto iki vakaro, atostogauja, ir ne vieną kartą metuose, demonstruoja prabangų ganėtinai gyvenimo būdą, bet deklaruotos pajamos yra labai kuklios, tad čia yra atsakymas“, – kalbėjo Seimo narys Mindaugas Lingė.
Grožio srities atstovės teigimu, didesnė dalis dirba sąžiningai, turi darbo sutartis arba renkasi verslo liudijimus. Ir abejoja, ar nuosavame bute sėdintis darbuotojas staiga pradės dalinti čekius.
„Tas stebėjimas po padidinamuoju stiklu, kad vėl čia galbūt kirpėja neįmuš į tą kasą. Kirpėja, jei ir turės aparatą, ir taip gali į tą kasą neįmušti. Apie ką mes kalbame?“, – svarstė Kirpėjų ir grožio specialistų asociacijos prezidentė Jolanta Mačiulienė.
Dar daugiau bėdų esą statybų sektoriuje.
„Mūsų manymu, apie 24 tūkst. asmenų dirba nelegaliai. Mes žiūrime, kiek yra pastatyta ir parduota butų su daline apdaila. Jei paklausiu, kas tą dalinę apdailą atlieka, labai mažai kas atlieka oficialiai mokėdamas mokesčius“, – teigė Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas.
Naujausiais duomenimis, individualia veiklą turi apie 280 tūkst. gyventojų, o kasos aparatus turi vos 7 tūkst.
„Tokios administracinės priemonės iš vienos pusės gali atrodyti kaip efektyvios, tačiau, jei žmogus nenori mokėti mokesčių, aparato turėjimas jo nepriverčia mokėti mokesčių. Čia toks dviašmenis kardas“, – komentavo Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis.
Valstietis Valius Ąžuolas įsitikinęs, kad papildoma našta paskatins dar daugiau verslų trauktis į šešėlį.
„Net 2025 metais Europos Komisija buvo pasisakiusi, kad smulkiajam verslui reikia ir PVM ribą didinti, administracinę naštą mažinti ir sąlygas gerinti“, – sakė Seimo narys.
„Turime dalį sektorių, kurie išsigrynino. Pavyzdžiui, viešojo maitinimo, kur anksčiau tikrai buvo didelis šešėlis. Viena iš priemonių, kas ten mažino šešėlį, tai PVM mokesčio sumažinimas“, – aiškino A. Romanovskis.
Statybininkų sektoriaus vadovas jau prieš porą metų siūlė sprendimą kovai su šešėliu – naudoti vadinamąjį „statybininko ID“. Toks modelis veikia Skandinavijos šalyse, kur darbuotojai registruoja savo judėjimą ir atliktus darbus.
„Matytųsi, kokiame objekte ir kiek laiko sugaišo. Turime patvirtintą minimalią algą, turime vidutinį atlygį nustatytą statybos sektoriuje, tad būtų galima labai greitai suskaičiuoti, kiek gyventojų pajamų mokesčio, socialinio draudimo turi sumokėti šis asmuo“, – tikino D. Gedvilas.
Verslas konstatuoja, kad kasos aparatai – ne visur tinkamas sprendimas, todėl dalį išimčių siūlo palikti.
„Pasiūlymai yra vertinami bei analizuojama, kokios grupės galėtų tikėtis išimties“, – kalbėjo M. Endrijaitis.
Sąrašą Valstybinė mokesčių inspekcija jau perdavė Finansų ministerijai, tačiau, panašu, naujasis ministras su situacija dar nesusipažino.
„Šis klausimas bus mūsų sudėtinė priemonė kovos su šešėliu. Tikrai žinome šią problemą, tikrai matome galimybes spręsti, bet jūsų pasiūlyta priemonė galėtų būti ir platesnė“, – teigė finansų ministras Taurimas Valys.
Tiesa, anksčiau kovą su šešėliu politikas įvardijo kaip vieną prioritetinių darbų ministerijoje.
Valstybinė mokesčių inspekcija planuojamus pokyčius žada pristatyti rudenį.
Visą reportažą žiūrėkite LNK žiniose: