Nurodoma, kad Rusija intensyvina raketų atakas prieš Kyjivą, nes jos sausumos puolimas lėtėja, o karių nuostoliai perkopia naujai papildytų pajėgų skaičių. Be to, Maskva naudojasi tuo, kad Ukraina ir jos sąjungininkai susiduria su oro gynybos raketų trūkumu.
„Šis pranašumas suteikia Putinui galimybę atidėti galbūt svarbiausią sprendimą nuo tada, kai 2022 metų rugsėjį jis mobilizavo 300 tūkst. rezervo karių. Dar viena mobilizacija galėtų aprūpinti Rusiją reikalingais kariais, tačiau taip pat atneštų karą į milijonus Rusijos namų. O atsisakymas ją skelbti leidžia ir toliau išlaikyti didžiųjų miestų gyventojus nuošalyje nuo karo“, – rašė politikos redaktorius Stuartas Dowellas.
Jo nuomone, masinėmis raketų atakomis V. Putinas priartėja prie visuotinio karo, tačiau jo oficialiai nepaskelbia. Pasak publikacijos autoriaus, į šią strategiją taip pat patenka dar viena sunki žiema Ukrainos energetikos sistemai ir išplėstos hibridinės operacijos prieš NATO valstybes.
Anot jo, karo eiga keičiasi. Jis remiasi Strateginių ir tarptautinių studijų centro (CSIS) duomenimis, į kuriuos atsižvelgiant Rusija prarado karinę iniciatyvą. Vis dėlto tai nereiškia, kad ji artėja prie pralaimėjimo ar kad Ukraina jau laimi.
„Tačiau šis pokytis reiškia, kad Rusijos galimybės keisti pasaulio žemėlapį mažėja. Todėl jos gebėjimas smogti Ukrainai iš oro tampa dar svarbesnis“, – teigė jis.
Jis aiškino, kad šiuo metu Rusija balistines raketas paleidžia greičiau, nei Ukraina ir jos sąjungininkai spėja pagaminti raketų perėmėjų. Nors Vakarų gamyba pamažu didės, nė vienas šiuo metu vykdomas projektas negalės visiškai apsaugoti Ukrainos šį rudenį ir žiemą.
„Putinas turi priežasčių pasinaudoti šia spraga jau dabar“, – priduria jis.
Publikacijos autoriaus teigimu, nors smūgiai nukreipti į Ukrainos įmones ir civilius objektus, V. Putinas taip pat siunčia žinią Vakarų sąjungininkams – kad Ukraina tebėra pažeidžiama ilgai trunkančių Rusijos apšaudymų.
Anot jo, raketų smūgiai padeda ir V. Putinui, nes nereikalauja didinti spaudimo Rusijos visuomenei.
„Paskutinės mobilizacijos istorija paaiškina, kodėl Putinui reikalinga tokia alternatyva“, – rašė jis, primindamas, kad po didelio pralaimėjimo Charkivo srityje 2022 metais V. Putinas buvo priverstas paskelbti mobilizaciją.
Tuomet tūkstančiai Rusijos šeimų netikėtai buvo įtrauktos į karą, mobilizacija vyko chaotiškai, o šimtai tūkstančių žmonių paliko šalį.
Todėl publikacijos autorius teigė, kad V. Putinas ryšis naujai mobilizacijai tik tuo atveju, jei dabartinė konflikto aštrinimo strategija nepasiteisins. Jo vertinimu, mobilizacija būtų dalinė ir vykdoma etapais, kad į karą nebūtų įtraukta visi žmonės.
Anot jo, įsakymas skelbti mobilizaciją reikštų pripažinimą, kad balistinių raketų ir Vakarų bauginimo nepakako ir kad „Rusija nebegali kariauti plataus masto karo prieš Ukrainą taip, kad dauguma rusų beveik nepajustų jo padarinių.“
Mobilizacijos Rusijoje tikimybė
Primenama, kad, Kovos su dezinformacija centro duomenimis, Rusija iki rudens rengiasi mobilizuoti apie 500 tūkst. žmonių. Manoma, kad dalis jų į frontą galėtų būti išsiųsti jau per pirmąsias dvi savaites, o likusieji būtų rengiami galimam naujos fronto krypties atidarymui.
Ekspertė Kori Schake teigė, kad V. Putinas nėra pakankamai užtikrintas savo valdžia, jog ryžtųsi skelbti mobilizaciją Maskvoje ir Sankt Peterburge. Pasak jos, jei Rusija turėtų galimybę įtraukti į mūšį daugiau karių, ji jau būtų tai padariusi. Tačiau Rusijos kariuomenė juos praranda labai greitai – naujokai fronte žūsta per 10–30 dienų.