Prezidentūra turi savo poziciją
Po praėjusią savaitę vykusio atsakingų institucijų susitikimo Prezidentūroje migracijos politikai aptarti prezidento patarėjas Deividas Matulionis teigė, kad Lietuva linksta prie Europos Sąjungos migracijos susitarimo prisidėti finansiškai.
„Šioje vietoje lyg tai linkstama link to, kad mokėti įmoką, o ne priimti papildomus pabėgėlius, kadangi mes ir taip esame daug priėmę tiek karo pabėgėlių, tiek ekonominių migrantų“, – sakė jis.
D. Matulionio teigimu, iš Azijos yra atvykę apie 20 tūkst. žmonių, didžioji dalis – iš Centrinės Azijos.
„Vis dėlto islamiškosios radikalizacijos pavojus egzistuoja. Kol kas tų grėsmių nėra, bet nepamirškime, kas vyksta kai kuriose kitose Europos Sąjungos valstybėse, su kokiomis problemomis jos susiduria. Todėl mes turime užkardyti šiuos procesus“, – praėjusią savaitę kalbėjo prezidento patarėjas.
Mano, kad kvota nėra didelė
Vidaus reikalų ministerija informuoja, kad Europos Komisija iki nustatyto termino nepriėmė Europos metinės prieglobsčio ir migracijos ataskaitos, kuri yra pagrindas sprendimams ES lygmeniu priimti (Komisija ataskaitą turėjo priimti iki spalio 15 d.). ES metinėje prieglobsčio ir migracijos ataskaitoje turi būti pateiktas bendros migracijos padėties ES šalyse vertinimas, nuo to priklausys, kurios ES šalys bus įvardytos kaip „patiriančios migracijos spaudimą“, „patiriančios gresiantį migracijos spaudimą“ arba „susiduriančios su reikšminga migracijos situacija“. Šios ataskaitos pagrindu bus nustatyta, kokioms ES valstybėms narėms ir kokios apimties pagalba bus teikiama.
Tiesa, ministerija po Prezidentūros pasisakymų teigė, kad „dėl solidarumo įnašų formos kol kas galutinio sprendimo nėra priimta atsižvelgiant į tai, kad Komisijos pasiūlymo dėl solidarumo paskelbimas atidėtas.“.
Delfi TV laidoje „Saugumo DNR“ Lietuvos vidaus reikalų ministras Vladislav Kondratovič sakė, kad pagal praėjusių metų prognozes Lietuvai gali tekti kasmet priimti po 158 migrantus. Jis pabrėžė, kad kartu su kvota skiriamas ir ES finansavimas migrantų integracijai.
„Kartu su migrantų kvota ateina ir finansavimas, o papildomai šalys gauna 10 tūkst. eurų už kiekvieną migrantą. Tai apie finansus tikrai yra pagalvota. Kitas būdas yra sumokėti Europos Sąjungai tam tikro dydžio įnašą ir migrantų nepriimti. Arba priimti dalį skaičiaus ir dalinai sumokėti. Vyriausybėje turime darbo grupę, kuri spręs, kokį sprendimą priimti“, – laidoje teigė Vidaus reikalų ministras.
Jis tęsė, kad preliminariai Europos Komisija nusiteikusi šalims narėms suteikti galimybę rinktis, iš kokių šalių migrantus jos nori priimti ir pridūrė, kad minėti skaičiai, lyginant su kasmet į Lietuvą atvykstančių įvairių migrantų kiekiu, nėra dideli.
„Tame pačiame „stalčiuje“, kalbant apie kvotas, yra ir nelegalūs migrantai iš Baltarusijos. Bendroje sumoje tokie migrantai gali būti traktuojama kaip kvotos dalis. Šiandien yra kalbama, kad šalys galės pasirinkti, kokius migrantus, iš kokių valstybių, priimti.
Šiandien mes turime apie 200 tūkst. migrantų, kurie teisėtais pagrindais yra mūsų teritorijoje. Ar dar po 158 migrantus per metus yra daug, reiktų svarstyti, bet greičiausiai ne. Daugiau reiktų kalbėti apie tai, ar mes esame solidarūs su ES, kiek mes esame pasiryžę ir pasiruošę tai padaryti. Kad mes galime tai padaryti kaip ES nariai – taip, tačiau, ar mūsų infrastruktūra tam parengta, jau kitas klausimas“, – sakė V. Kondratovič.
Susitarimas būti solidariems
Europos Komisijos (EK) atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega laidoje „Saugumo DNR“ pažymėjo, kad pasiūlymai, kiek migrantų šalims priimti, dėliojami vertinant bendurs migracijos srautus, solidarumo poreikį.
„Kiekvienai valstybei pasiūlymai dėliojami pagal jos BVP, išsivystymą ir pan. Visgi, man atrodo, kad kai mes diskutuojame, ar migrantus reikėtų priimti, mes pamirštame žodį „solidarumas“. Svarbu pabrėžti, kad ši sistema grindžiama dviem dalykais. Pirmasis – mes iš principo imamės griežčiau reguliuoti neteisėtą migraciją. Atsiranda naujos procedūros, kurios greičiau leidžia neteisėtai atvykusius asmenis įvertinti, jų pavojingumo, nepavojingumo laipsnį, prieglobsčio reikiamumą ir pan. Antra, mes turime nuolatinį solidarumo mechanizmą. Visa ES yra grindžiama solidarumu – tiek jos biudžetas, tiek kiekvienai šaliai kylantys iššūkiai, atsakas į juos, pavyzdžiui, gynybos klausimai“, – pabrėžė M. Vaščega.
Pašnekovas tęsė, kad šiandien yra ES šalių, kurios susiduria su nuolatiniu migracijos spaudimu, ir joms reikalingas solidarumas.
„Aišku, kai kalbame apie migraciją, tai kelia baimę, nerimą, saugumo iššūkius, bet mes pamirštame, kad migracija nuolat egzistuojantis dalykas. Yra daug aiškiai reglamentuotos, valdomos migracijos, kuri yra kiekvienos ES šalies sudedamoji dalis, ekonomikos sudedamoji dalis, taip pat ir Lietuvoje. Tai tų atvykstančių asmenų ir mes norime, kad tas procesas būtų valdomas.
Kaip kitos valstybės elgsis, labai priklausys nuo jų ekonominės situacijos, politikos, politinės valdžios“, – sakė EK atstovybės Lietuvoje vadovas.
Pagal kvotas priimtų migrantų integracijos sistema sutvarkyta
Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) Užsieniečių integracijos grupės vadovės Lauros Perevičiūtės, problemų neturėtų kilti ir dėl pagal minėtą ES susitarimą priimamų migrantų integracijos. Jos teigimu, integracijos sistema mūsų šalyje tokiems žmonėms jau yra sukurta ir jos rezultatas – migrantų integravimas į darbo rinką.
„158 žmonės nėra daug. Šitiems žmonėms integracijos sistema Lietuvoje yra sukurta, ji veikia jau kurį laiką. Kiekvienas iš jų arba individualiai arba šeima gauna jam sukurtą veiksmų planą, yra įvertinamas asmens pažeidžiamas, jo situacija ir mes tą žmogų galime paruošti darbo rinkai“, – laidoje „Saugumo DNR“ akcentavo L. Perevičiūtė.
Pašnekovė tęsė, kad dar 2021 metais, per neteisėtos migracijos bangą iš Baltarusijos, institucijos sulaukdavo kai kurių sektorių klausimų, ar yra galimybių jiems apmokyti imigrantus darbui pramonės, transporto ar statybų sektoriuose. L. Perevičiūtė pabrėžė, kad daugiausiai nesusipratimų ir diskusijų viešojoje erdvėje kyla dėl to, kad visuomenė neatskiria darbo migrantų nuo pabėgėlių.
„Jeigu tai yra karo pabėgėliai, jie atvyksta su traumomis, visu emociniu bagažu, jie galbūt negalės dirbti nuo pirmos dienos.
Labai blogai, kad viešojoje erdvėje mes neskiriame pabėgėlių nuo ekonominių migrantų. Kai kalbame apie pabėgėlius, skaičius yra nedidelis, jie turi savo individualius integracijos planus, ten yra įtraukta ir kalba, kultūrinė integracija ir tt. Problema yra tokia, kad Lietuva daugiausiai mato darbo migraciją, bangas iš Baltarusijos po protestų, ir tada mato ukrainiečius, rusų kalbą, socialkultūrinio įvado trūkumą. Tai kai mes kalbame apskritai apie 200 tūkst. užsieniečių Lietuvoje, jie nėra tie Migracijos prieglobsčio pakto pagrindais atvykę užsieniečiai“, – paaiškino pašnekovė.
Visgi, ji pripažino, kad kalbant apie darbo (ekonominius) migrantus, normalios, sudėliotos integracijos sistemos, programos jiems Lietuvoje dar nėra, ji tik rengiama.
„Kai kalbame per darbo migraciją, mano vertinimu, sistemos šiuo metu normalios nėra. Bet nuo šių metų sausio mes su 16 savivaldybių dirbame, jie turi pasamdytus užsienių koordinatorius, kurie tiria situacijas savo savivaldybėse, aiškinasi, kokia situacija, kokio amžiaus migrantai, kokios tautybės, kokie poreikiai. Koordinatoriai gauna finansavimą paslaugų teikimui: kalbos mokymui, socialkultūriniam įvadui, psichosocialinei paramai, informavimui, konsultavimui ir pan. Šalia to, esame pasirengę ir pasitirtinę programą socialinio ir kultūrinio įvado. Tai yra 40 val. programa, tik atvykus, pasakojama, apie ką yra Lietuva, kokios yra teisės, pareigos, kaip veikia švietimo, sveikatos, švietimo sistemos, per kitus metus norime pasirengti lektorius. Tai šiuo metu tokios sistemos, kad aš parodyčiau teisės aktą, nėra, bet mes labai daug dirbame su savivaldybėmis, rengiama planus, juos įgyvendiname. Vyriausybės tiksluose turime įsirašę, kad turime iki kadencijos pabaigos susireguliuoti normaliai užsieniečių integracijos klausimus“, – teigė SADM atstovė.
Kita vertus, ji akcentavo, kad tam, jog Lietuva užtikrintų pasekmes, jei užsieniečiai nesimoko, nėra motyvuoti, jau reikia teisinio reguliavimo.
Migracijos ir prieglobsčio paktas yra naujų taisyklių, kuriomis siekiama valdyti migraciją ir sukurti bendrą ES lygmens prieglobsčio sistemą, padedančią pasiekti rezultatų, tačiau ir toliau grindžiamą mūsų Europos vertybėmis, rinkinys.Ši sistema parengta vadovaujantis ankstesniais pasiūlymais dėl reformų migracijos srityje ir juos iš dalies pakeičiant bei taikant visapusišką požiūrį, kuriuo siekiama stiprinti ir integruoti pagrindines ES migracijos, prieglobsčio, sienų valdymo ir integracijos politikos kryptis. Taikant griežtas, bet sąžiningas taisykles, siekiama suvaldyti ir normalizuoti migraciją ilguoju laikotarpiu, suteikiant ES šalims lankstumo sprendžiant konkrečias problemas, su kuriomis jos susiduria, ir būtinas apsaugos priemones žmonėms, kuriems reikia pagalbos.2024 m. balandžio 10 d. Europos Parlamentas balsavo už naujas migracijos taisykles, o 2024 m. gegužės 14 d. jas oficialiai priėmė ES Taryba, kad ES galėtų ryžtingai ir išradingai spręsti sudėtingus klausimus. Taip bus užtikrinama, kad Sąjunga turėtų tvirtas ir saugias išorės sienas, būtų garantuojamos žmonių teisės ir kad nė viena spaudimą patirianti ES šalis nebūtų paliekama viena.