Sustiprintą strateginių objektų (tiltų, dujų, elektros tiekimo sistemų ir t.t.) fizinę apsaugą užtikrins Vidaus reikalų ministerijai pavaldi Viešojo saugumo tarnyba (VST), o jei prireiks papildomų pajėgų – padės Lietuvos kariuomenė.

Šalies vadovas Gitanas Nausėda praėjusią savaitę teigė, kad yra duomenų, jog Rusija planuoja tam tikras selektyvias kinetines operacijas prieš kaimynines valstybes.

Šalies vadovas pabrėžė, kad Lietuva ruošiasi galimoms provokacijoms.

Savo ruožtu krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas nurodė, jog pasirodžius informacijai apie galimas Rusijos operacijas prieš Baltijos šalių kritinę infrastruktūrą, Lietuva sustiprino strateginių objektų apsaugą neribotam laikui.

Tiesa, jis taip pat pažymėjo, jog Lietuvos žvalgyba gauna signalų apie augančią Kremliaus agresiją, nors gausėjančių rusų karinių pajėgų pasienyje, kaip nurodė jis, nėra fiksuojama.

Vis tik R. Kaunas sako, kad Lietuvos žvalgyba indikuoja apie augančią Kremliaus agresiją.

Birželį Vidaus reikalų ministerija (VRM) taip pat skelbė, kad Rusija gali planuoti provokacijas prieš objektus Baltijos valstybėse.

Reaguojant į šiuos perspėjimus, imtasi papildomų priemonių svarbiausių kritinės infrastruktūros objektų apsaugai stiprinti.

Krašto apsaugos ministras sakė, kad stiprinama tiltų, elektros pastotės, dujų tiekimo sistemos, ryšių mazgų apsauga.

Vėliau jis teigė, kad ne tik sustiprinta kritinių objektų apsauga, bet ir prevenciškai dėliojami papildomi planai bei reakcijos į įvairius galimus Kremliaus veiksmus prieš mus.

Anot VRM, sustiprintą strateginių objektų fizinę apsaugą užtikrins Viešojo saugumo tarnyba (VST), o prireikus pagalbą teiks Lietuvos kariuomenė.

Tuo metu liepos pradžioje Didžiosios Britanijos laikraštis „The Telegraph” skelbė, kad Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) perspėjo Varšuvą apie galimą Rusijos svarstomą riboto masto karinę provokaciją prieš Lenkiją artimiausiais mėnesiais.

Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslavas Sikorskis tuomet teigė negalintis šios informacijos nei patvirtinti, nei paneigti, tačiau pažymėjo, kad, atsižvelgiant į ją paskelbusio leidinio patikimumą, tokia informacija gali būti teisinga.

Jis taip pat pareiškė, kad Varšuva žino apie Rusijos planus ir juos palygino su laikotarpiu prieš plataus masto invaziją į Ukrainą.

Lietuvos institucijoms įspėjant apie galimų Rusijos provokacijų riziką, premjeras Mindaugas Sinkevičius ragina visuomenę išlaikyti ramybę ir susitelkimą.

Anot Vyriausybės vadovo, šioje situacijoje labai svarbu kliautis ne spekuliacijomis, o atsakingų institucijų pateikiama oficialia informacija.

„Išlaikykime ramybę, susitelkimą ir kliaukimės valstybės atsakingų institucijų pranešimais, o ne kažkokiais spekuliaciniais dalykais”, – antradienį žurnalistams sakė M.Sinkevičius.

Komentuoja Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Dainius GAIŽAUSKAS:

Yra tų teroristinių galimybių, išpuolių įvairiausių, todėl nuo jų reikalinga apsauga. Jau metus laiko apie tai šnekamės, jog dėmesys šalies vidaus saugumui turi būti skiriamas toks pats, kaip ir šalies išorės saugumui. Tai tokių veiksmų po truputį jau pradedama imtis.

Buvome numatę 500 milijonų eurų, o dabar jau šnekama apie 700 milijonų eurų. Tam tikroms skraidančių objektų perėmimo, numušimo, palydėjimo ir t.t. sistemoms.

Yra daugybė sistemų, apie kurias šneka visas NATO, šneka valstybės, kurios turi sienas su Rusija, ir Lietuvoje gal jau metus šnekame, kaip apsisaugoti nuo dronų. Dabartinė koalicinė Vyriausybė savo programą papildė būtent šiuo klausimu.

Pagal programą išlaikome tuos pačius gynybos planus, tai yra, iki 2027 m. priimame ir aprūpiname Vokietijos brigadą, užtikriname, kad Lietuvos nacionalinė divizija pasieks visą operacinį pajėgumą iki 2030 m., tęsiame Baltijos gynybos linijos stiprinimą, bet taip pat skubiai įveiklinsime oro pavojaus atpažinimo ir gynybos, ypač apsaugos nuo bepiločių orlaivių sistemą, gyventojų perspėjimo sistemą.

Strateginių infrastruktūros taškų yra daugybė. Tai ir geležinkeliai, elektra, užtvankos ir t.t. Aš valdančiųjų partijų koalicinėje sutartyje apie valstybės gynybą esu labai plačiai parašęs.

Išlieka ankstesni prioritetai, įskaitant ir Vokietijos brigadą bei visuotinį pasipriešinimą, bet prirašytas ir papildomas prioritetas – oro gynyba nuo žemai skrendančių objektų. Tai yra, būtent nuo dronų.

Nes gynybos nuo dronų anksčiau, kol nebuvo karo Ukrainoje, nė viena valstybė savo gynybai nebuvo numačiusi. O dabar mes įtraukėme tą papildomą prioritetą ir norėtume jį įgyvendinti iki šios kadencijos pabaigos. Vyriausybė anksčiau tam įsipareigojimui buvo numačiusi 500 milijonų eurų, o dabar skirs daugiau.

Liepos 7-8 dienomis Turkijoje vykusiame NATO „samite” (NATO viršūnių susitikime) taip pat buvo aptartas apsigynimas nuo dronų. Tai yra jų nustatymo, atpažinimo, pasitikimo, perėmimo bendros NATO sistemos įdiegimas.

Plius – mes, lietuviai, išsireikalavome, kad pas mus ore patruliuotų ne NATO policijos misija, bet NATO oro gynybos misija. Kad būtų orientuojamasi į oro grėsmes nuo dronų.

Tai reiškia, kad NATO perima kontroliuoti mūsų oro erdvę žymiai efektyviau – ne tik stebėti, lydėti oro erdvės pažeidėjus, bet, esant reikalui, ir numušti.

Grėsmės valstybės vidaus saugumui yra pačios įvairiausios – tai ne tik dronai, bet ir kiti įvairūs išpuoliai, teroristiniai aktai, sabotažai, padegimai. Kibernetinis saugumas, be abejo, taip pat išlieka prioritetu.

Taip pat būtina apsaugoti mūsų strateginius objektus nuo sabotažo grėsmių, kad kas nors ko nors nesusprogdintų, neatliktų teroristinio akto, nepasinaudotų kokiais nors migrantais nelegaliais. Tad esame susifokusavę būtent į šias vidaus grėsmes.